STRATIFIKACIJOS TRUKMĖS ĮTAKA ALLIUM URSINUM L. ŠALDYTŲ SĖKLŲ BŪKLEI
Abstract
2016 m. ASU Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto laboratorijoje atlikto eksperimento tikslas – įvertinti meškinio česnako sėklų, įsigytų prekybos centre, būklę bei daigumą. Sėklos, šaldytos vieną mėnesį ir stratifikuotos vieną bei dvi savaites, nesudygo, jas daiginant skirtingose terpėse (kontrolė – smėlis, sudrėkintas distiliuotu vandeniu, ir eksperimentas – smėlis, sudrėkintas jonizuotu (pH 8,6) vandeniu). Trumpesnės stratifikacijos česnako sėklos buvo labiau pažeistos ligomis: eksperimento pabaigoje, po 27 dienų, kontrolėje jų ligotumas siekė 50,0%, o eksperimente – 45,0%. Po dviejų savaičių stratifikacijos ligotų sėklų sumažėjo iki 28,3 (kontrolė) ir 16,5% (pH 8,6). Visais atvejais vyravo grybų sukeltos ligos, ypač Penicillium spp. Jonizuotas vanduo slopino Fusarium spp. pasireiškimą ant meškinio česnako sėklų.
Raktiniai žodžiai: meškinis česnakas, šaldymas, stratifikacijos trukmė, jonizuotas vanduo, daigumas, sėklų grybinės ligos.Downloads
References
Bierzychudek P. (1982). Life histories and demography of shade-tolerant temperate forest herbs: a review. NewPhytology. Vol. 90, p. 757–776.
Błażewicz-Woźniak M, Kęsik T, Michowska AE. (2011). Flowering of bear garlic (Allium ursinum L.) cultivated in the field at varied nitrogen nutrition and mulching. Acta Sci Pol Hortorum Cultus.. Vol.10, N. 3, p. 133–144.
Djurdjevic L, Dinic A, Pavlovic P, et al. (2004). Allelopathic potential of Allium ursinum L. Biochem Syst Ecology. Vol. 32, p. 533–544.
Dugan, Frank M. (2006). The identification of fungi: an iliustrated introduction with keys, glossary, and guide to literature.
Chase MW, Reveal JL, Fay MF. (2009). A subfamilial classification for the expanded asparagalean families Amaryllidaceae, Asparagaceae and Xanthorrhoeaceae. Bot Journal Linn Soc. Vol. 161, N. 2, p. 132–136.
Eggert A. (1992). Dry matter economy and reproduction of a temperate forest spring geophyte Allium ursinum. Ecography. Vol. 15, p. 45–52.
Ellenberg HH. (1988). Vegetation ecology of Central Europe. Cambridge, New York: Cambridge University Press.
Friesen N, Fritsch RM, Blattner FR. (2006). Phylogeny and new intrageneric classification of Allium (Alliaceae) based on nuclear ribosomal DNA its sequences. Aliso. Vol. 22, p. 372–395.
Govaerts R, (editor). (2011). World checklist of selected plant families. Richmond, Surrey: Royal Botanic Gardens.
Hermy M, Honnay O, Firbank L, et al. (1999). An ecological comparison between ancient and other forest plant species of Europe, and the implications for forest conservation. Biology Conserv. Vol. 91, N. 1, p. 9–22.
Įsakymas Nr. 504 ,,Dėl Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo’’. (2011). <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.258056>. (2016 12 13).
Karpaviciene B (2006). Distribution of Allium ursinum L. in Lithuania. Acta Biol Univ Daugavp. Vol. 6, N. 1–2, p.117–122.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl sėklų daigumo tyrimo metodikos patvirtinimo“ 2003 m. spalio 17 d. Nr. 3D-436. [žiūrėta 2016-06-08]. Prieiga per internetą https://e-tar.lt/acc/legalAct.html?documentId=TAR.A856BE2CC4C8〈=lt
Oborny B, Botta-Dukat Z, Rudolf K, Morschhauser T. (2011). Population ecology of Allium ursinum, a space-monopolizing clonal plant. Acta Botanica Hungarica. Vol.53, N. 3–4, p. 371–388.
Synowiec A, Gniewosz M, Zieja I, et al. (2010). Porównanie przeciwdrobnoustrojowych ekstraktów z czosnku niedźwiedziego (Allium ursinum) Zesz Probl Postępów Nauk Rol. Vol. 553, p. 203–209.
Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita (2002). Lietuvos žemdirbystės institutas, p. 12–15.
