EKOLOGINIŲ TRĄŠŲ ĮTAKA BULVIŲ GUMBŲ DERLINGUMUI IR KOKYBEI

  • Auksė Burakova Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras (LAAMC ), Vokės filialas
  • Eugenija Bakšienė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras (LAAMC ), Vokės filialas
  • Almantas Ražukas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras (LAAMC ), Vokės filialas

Abstract

Straipsnyje pateikiama 2017 metų Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Vokės filiale įrengtų paprastojo išplautžemio priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemyje auginamų bulvių lizimetrinių eksperimentų duomenų analizė. Buvo stebimas naudojamų ekologinių trąšų poveikis bulvių derliui ir kokybei. Buvo tiriami 4 tręšimo variantai: 1) kontrolė (be trąšų); 2) N35P35K35 trąšos (Provita, fosforitmilčiai, kalio magnezija); 3) 40 t ha-1 sapropelio (S); 4) 60 t ha-1 mėšlo (M).
Nustatyta, kad prekinių bulvių – 35-50; 50-70; >70 mm frakcijos – gumbų derlingumą priemolio dirvožemiuose esmingai didino visos įterptos trąšos. Tręšiant 40 t ha-1 sapropelio ir 60 t ha-1 mėšlo normomis priemolyje prekinių bulvių gumbų derlingumas išaugo iki 91-96 %. Priesmėlio dirvožemyje esminis derlingumo padidėjimas pastebimas tik su įterptomis mėšlo trąšomis. Vertinant suminį bulvių gumbų derlių (smulkių bulvių frakcija su prekiniais bulvių gumbais), esmingai didesnis derliaus priedas, dviejų tipų dirvožemiuose, gautas patręšus sapropeliu ir mėšlu. Bulvių gumbuose aptikti didesni, bet ne esminiai, krakmolo, azoto, fosforo kalio ir nitratų kiekiai priesmėlio dirvožemius patręšus 60 t ha-1 mėšlo norma. Sausųjų medžiagų kiekiui didesnę įtaką turėjo įterptos 40 t ha-1 sapropelio ir 60 t ha-1 mėšlo normos. Priemolio dirvožemyje užaugintų bulvių gumbų derliuje didžiausi, bet ne esminiai, krakmolo, azoto kiekiai rasti dirvožemį patręšus N35P35K35 trąšomis; sausųjų medžiagų ir nitratų kiekius ne esmingai didino visos įterptos trąšos, o fosforo ir kalio kiekiui įterptos trąšos esminės įtakos neturėjo.

Published
2019-06-04
Section
Articles