PSICHOLOGINIO TERORO (MOBINGO) DARBINIUOSE SANTYKIUOSE TEISINIAI ASPEKTAI

Abstract

Straipsnyje nagrinėjami aktualūs teisiniai atsakomybės už psichologinį terorą darbo santykiuose, mokslinėje literatūroje apibūdinamą mobingo terminu, aspektai. Mobingo, kaip socialinio reiškinio apraiškos, pasireiškimo mastas, priežastys ir pasekmės yra ne vieno mokslininko tyrimo objektas. Tačiau mobingo teisinė pusė nėra plačiai analizuojama. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje galiojantys norminiai teisės aktai expres verbis nenustato mobingo sąvokos, neidentifikuoja jo kaip galimo darbo ginčo objekto. Straipsnyje dokumentų analizės metodu buvo tirti pagrindiniai informacijos šaltiniai – mokslininkų atlikti tyrimai mobingo klausimu, teisės norminiai aktai, numatantys darbo santykių dalyvių pareigą siekti bendros gerovės bei tarpusavio santykių darnos, empirinė medžiaga. Sisteminės analizės metodu nustatyti atskirų valstybių teisinio reguliavimo ypatumai darbo santykių srityje. Loginiu analitiniu metodu išaiškinta, kad ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį darbdavys, dažniausiai taiko vienam asmeniui – darbuotojui - gali būti pagrindu teisiniam ginčui kilti; atskleista mobingo turinio teisinė prasmė; pateikti apibendrinimai ir išvados dėl teismų formuojamos praktikos už darbo santykius reglamentuojančių principų pažeidimus. Lingvistinis metodas buvo pasitelktas, atskleidžiant kai kurių sąvokų reikšmę.