SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VERTĖS NUSTATYMO MODELIO TEORINIAI ASPEKTAI

Abstract

Straipsnyje nagrinėjami sveikatos priežiūros įstaigų vertės nustatymo modelio teoriniai aspektai. Pirmoje straipsnio dalyje atlikta mokslinės literatūros, nagrinėjančios įmonių vertinimą, analizė, išryškintas medicinos įstaigų vertės nustatymo aktualumas ir problemos, išskirtos gydymo įstaigų vertinimo situacijos. Įmonių vertinimo tikslas yra padėti priimti valdymo ar investavimo sprendimus pačiais įvairiausiais klausimais – įmonių įsigijimo, turto išpardavimo ar vidinių strateginių iniciatyvų įgyvendinimo. Sveikatos priežiūros įstaigose dažniausiai vertinami veiklos rodikliai, kurie nukreipti daugiausia į vidinių procesų, veiklos našumo, efektyvumo vertinimą. Tačiau esant šiandieninei rinkos dinamikai, stiprėjant sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijai, vertinti sveikatos priežiūros įstaigas pagal veiklos rodiklius nepakanka. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai privalo operatyviai ir lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius bei atsižvelgdami į išsikeltus vertinimo tikslus sekti ir žinoti gydymo įstaigos vertę bei perspektyvas. Dauguma tyrėjų įmonių vertinimo metodus klasifikuoja remdamiesi trimis klasikiniais verslo požiūriais. Tiek Europos, tiek tarptautiniuose vertinimo standartuose pripažįstamas trijų verslo vertinimo požiūrių: pajamų, rinkos, kaštų taikymas. Įvairiuose literatūros šaltiniuose dažnai minimas ir vertinimas vertės kūrimo pagrindu. Kiekvienoje metodų grupėje galima išskirti dažniausiai taikomus metodus.
Antroje straipsnio dalyje sudarytas medicinos įstaigų vertinimo modelis, kuriuo gydymo įstaigos gali būti vertinamos išskirtose situacijose investavimo ir valdymo tikslais. Siūlomas sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo procesas, susidedantis iš keturių etapų: vertinimo tikslo įvardijimas; vertinimo vartotojų nustatymas; vertinimo metodų parinkimas; duomenų rinkimas, analizė ir apibendrinimas. Privačių sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo situacijų ir tikslų spektras yra platesnis, taip pat šių įstaigų vertinimui galima panaudoti didesnį vertinimo metodų kiekį, nei vertinant viešąsias medicinos įstaigas.