DEKORATYVIŲJŲ IR SODO AUGALŲ SORTIMENTO, TECHNOLOGIJŲ IR APLINKOS OPTIMIZAVIMAS

BIOLOGINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKOS OBELŲ SODUI TYRIMAS

Donatas Klimavičius — Wed, 06 May 2020 17:37:31 +0000

2019 metais Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedros praktinio mokymo centro sode tirtos 3 skirtingų veislių obelys. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti fotosintezės procesų įtaką obelų augumui ir vaisių kokybei, morfologinių vaismedžių požymių ir fotosintezės aktyvumo reikšmę obuolių kokybei. Tyrime vertinta žiedinių pumpurų skaičius, žydėjimo intensyvumas, vaismedžių augumas, aplinkos veiksniai vaismedžius auginant laibosios verpstės vainikų formos, lapų fotosintezės intensyvumo kitimas vegetacijos laikotarpiu, sausųjų tirpių medžiagų kiekis vaisiuose, vaisių sunokimo laipsnis, vaisių svoris. Tyrimo rezultatai leidžia teikti, kad skirtingos vaismedžių veislės formuojant laibos verpstės vainikus skiriasi žydėjimo intensyvumu, vaisių kiekiu bei kokybe, kuris tiesiogiai priklauso nuo fotosintezės indekso kitimo ir kitų biologinių veiksnių intensyvumo.

ALYTAUS MIESTO ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ DIRVOŽEMIO TYRIMAI 2009-2019 METAIS

Antanina Stankevičienė — Wed, 06 May 2020 17:40:58 +0000

2009–2019 metais Alytaus mieste vykdant želdynų ir želdinių stebėseną, pagal ‚Želdynų būklės stebėsenos programą 2008‘, buvo atliekami rekreacinių zonų ir gatvės apsauginių želdynų morfologiniai ir agrocheminiai dirvožemio tyrimai. Parkų teritorijose (ir iš dalies skveruose) želdiniai auga sąlyginai natūraliame dirvožemyje, vyrauja įvairios ledyninės kilmės smėlingos nuogulos, dirvožemiai yra nekarbonatingi, mažai struktūringi, vyrauja smėlio frakcija. Alytaus parkuose ir skveruose augantiems lapuočiams medžiams bei krūmams dirvožemio pH yra pakankamai palankus, spygliuočiams – turėtų būti rūgštesnis. Šalia gatvių dirvožemiai labiau paveikti antropogeninių veiksnių, yra šarmiški (pH 6,7–7,9), rečiau šarminiai (pH 8,2–8,4); naujai apsodintų gatvių ir rekreacinių želdinių teritorijoje – šarmiški (7,1–7,9). Nustatyti P, Na, Ca, Mg, Cl kiekiai praktiškai atitinka foninius Lietuvos dirvožemių rodiklius. Miesto gatvių dirvožemiai yra pakankamai fosforingi (vyrauja didelio fosforingumo, t.y. judriojo fosforo turintys daugiau kaip 200 mg kg-1) ir pakankamai kalingi (t.y. judriojo kalio turintys daugiau kaip 150 mg kg-1), išskyrus Kauno g., kurios dirvožemis tėra vidutinio kalingumo. Pagrindiniai sunkiųjų metalų kiekiai buvo foninės (arba mažesnės) koncentracijos ribose.

RETŲ IR NYKSTANČIŲ AUGALŲ RŪŠIŲ ĮVAIROVĖ IR BŪKLĖ VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO BOTANIKOS SODO ORANŽERIJOJE

Judita Varkulevičienė, Antanina Stankevičienė — Wed, 06 May 2020 18:09:24 +0000

Straipsnyje pateikiama 2010-2018 metais atlikta Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo oranžerijoje auginamų introdukuotų retų ir nykstančių augalų rūšių apskaita. 136 rūšys augalų yra įrašytos į CITES konvencijos I ir II priedus. Daugiausia auginamos augalų rūšys, įrašytos į CITES konvencijos II priedą: 23 gentys ir 52 rūšys Kitos 6 augalų rūšys įrašytos į CITES konvencijos I priedą, joms gresia išnykimas (Agave parviflora Torr, Ariocarpus retusus Scheidw., Aporocactus flagelliformis (L.) Lem., Astrophytum asterias (Zucc.) Lem., Euphorbia mammillaris L., E. milii Des Moul.)

AUGALŲ TYRIMAI VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO BOTANIKOS SODO GĖLININKYSTĖS MOKSLO SEKTORIUJE

Judita Varkulevičienė, Antanina Stankevičienė — Wed, 06 May 2020 18:17:53 +0000

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Gėlininkystės mokslo sektoriaus ekspozicijos ir kolekcijos užima 2,5 ha, čia auginama 5655 rūšių sumedėjusių ir žolinių dekoratyviųjų augalų, o oranžerijoje auginama per 1560 augalų. Tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomi tyrimai pagal „Dekoratyvinių augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo programą 2006–2015 metams“. 2000–2013 metais buvo vykdomos 3 svarbiausios veiklos: pirminė žolinių dekoratyviųjų augalų introdukcija; aklimatizacijos tyrimai ir edukacinė veikla. Floros poskyrio kolekcijoje iš 800 rūšių augalų auginama 56 retos ir nykstančios rūšys, iš jų 29 įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą, o oranžerijoje – 59 retų ir nykstančių sukulentų rūšys. Vykdant edukaciją kuriamos įvairios ekspozicijos, vykdoma įvairiapusė sklaida.

PLANTS AND FUNGAL PATHOGENS UNDER CLIMATE CHANGE, A REVIEW

Jovita Kybartaitė, Lina Šernaitė, Neringa Rasiukevičiūtė, Alma Valiuškaitė — Wed, 06 May 2020 18:24:51 +0000

Climate change has become one of a major problem in the recent world in the past few decades. Pollution caused by human activity affects environment factors universally. The global increase of atmospheric carbon dioxide (CO2) level, temperature and unpredictable extreme weather caused by greenhouse effect influence the environment. It is observed that climate change factors affect various ecosystems. Nowadays, global food safety is an issue for increasing human population. The decrease of areas suitable for agriculture, deforestation, increased pathogen activity contributes to threats to global food safety. Changes in the environment also affect flora and fauna, causing unpredictable behaviour. Rapid changes in the environment cause abiotic stress to plants and decrease the possibility to survive. The number of studies reveals that adaptation, migration, changes of chemical compounds, the mutation is the key to survival for plants. Scientists agree that climate change has a significant impact on agriculture and horticulture, affecting not only plants but also microorganisms which cause plant diseases. One of the most important threats to global food safety comes from fungal pathogens, which cause numerous loss in agriculture and horticulture annually. The scientific publications reveal that increases in CO2, temperature and unpredictable precipitation patterns have an influence not only on plants but also their fungal pathogens. These pathogens develop mechanisms which help to adapt to environmental changes and become more resistant to current fungicides. Host shifts, migration, new genetic strains, disease outbreaks also occur more often under changing environment. Understanding how climate change factors can affect plant host and fungal pathogens interactions will make a considerable influence on pest and disease management in future. Widely used fungicides are well known for their harmfulness and limited effect to pathogens. New alternative biocontrol methods are under investigation in the presence of climate change when fungal pathogens become more resistant to chemical control.

SĖJAMOSIOS AVIŽOS GRŪDŲ DAIGUMAS HERACLEUM SOSNOWSKYI LAPŲ VANDENINĖJE IŠTRAUKOJE

Regina Malinauskaitė — Wed, 06 May 2020 18:28:28 +0000

Sosnovskio barščio (Heracleum sosnowskyi Manden.), kaip invazyvios rūšies, augalinės liekanos pasižymi stipriu alelopatiniu poveikiu. Straipsnyje pateikiami duomenys apie H. sosnowskyi lapų vandeninės ištraukos ekstrakto (10 %, paruošto santykiu 10 g sausos masės : 100 ml distiliuoto vandens) ir jo skiestų tirpalų (5, 2, 1 ir 0,5 % koncentracijų) įtaką sėjamosios avižos daigumo rodikliams. Kontrolė – distiliuotas vanduo. Sosnovskio barščio lapų ekstraktas (10 %) esmingai slopino avižų grūdų daigumą, kuris siekė 69,3 % ir buvo 21,5 santykiniais vienetais mažesnis nei kontrolėje. Ekstraktas labiausiai slopino grūdų dygimo intensyvumą. Po 72 daiginimo valandų jis buvo tik 38,7 %. Ekstrakto ir skiestų tirpalų poveikis koleoptilių ilgiui nebuvo esminis, išskyrus 2 % koncentracijos tirpalą. Pastarajame koleoptilės buvo 1,08 karto ilgesnės, nei kontrolėje. Šios koncentracijos tirpalas skatino šaknelių augimą bei jų formavimosi intensyvumą. Šaknelės buvo neesmingai 1,07 karto ilgesnės ir jų susiformavo vidutiniškai 1,12 karto esmingai daugiau nei kontrolėje. 2 % koncentracijos tirpalas slopino šakniaplaukių formavimąsi, kurių zona sudarė 34,12 % šaknelės ilgio dalį. Esmingai trumpiausios šaknelės (8,7 cm) ir mažiausias (1,10) šaknelių / koleoptilių ilgių santykis, arba ŠKS buvo nustatyti, daiginant 10 % ekstrakte. Didžiausi ŠKS (1,57), šakniaplaukių zona (51,26 %) bei santykinis energinis indeksas (1847,56) buvo kontroliniame variante.

MIKROSKOPINIŲ GRYBŲ PAPLITIMAS BETULA PENDULA ROTH, TILIA CORDATA MILL. IR QUERCUS ROBUR L. MEDYNŲ PAKLOTĖJE BEI VIRŠUTINIUOSE MINERALINIO DIRVOŽEMIO SLUOKSNIUOSE

Nijolė Maršalkienė, Vizma Nikolajeva — Wed, 06 May 2020 18:35:24 +0000

Tyrimo tikslas – įvertinti mikroskopinių grybų gausumą ir vyraujančias gentis paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.), mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) ir karpotojo beržo (Betula pendula Roth) medynų paklotėje ir viršutiniame mineralinio dirvožemio sluoksnyje. Tyrimai atlikti 2018 m. spalio mėn., po masinio lapakričio. Vertinant pagal C:N ir Lig:N santykį, lėčiausiai skaidomos buvo paprastojo ąžuolo nuokritos, greičiausiai – karpotojo beržo nuokritos. Mikroskopinių grybų aptikimo dažnis tirtų medynų paklotėje buvo keliasdešimt kartų didesnis nei mineraliniame dirvožemyje. Didžiausias grybų aptikimo dažnis buvo paprastojo ąžuolo paklotėje. Tirtų medyno paklotėje rastas ryškus Cladosporium Link, Phoma Fr., Penicillium Link genčių dominavimas. Mineralinio dirvožemio viršutiniuose (0–4 cm, 5–8 cm) sluoksniuose rasta didesnė mikroskopinių grybų genčių įvairovė ir mažesnis genčių populiacijos tankis, vyravo skaidytojų – humifikatorių Penicillium, Mortierella Coem, Mucor P. Micheli ex L., Trichoderma Pers., Beauveria Vuill. grybai. Penicillium grybų buvo aptikta visų tirtų medynų paklotėje ir mineralinio dirvožemio sluoksniuose.

PAPRASTOJO DIEMEDŽIO (Artemisia abrotanum L.) VAISTINĖS AUGALINĖS ŽALIAVOS PRODUKTYVUMO DINAMIKA VEGETACIJOS METU LIETUVOJE

Sandra Saunoriūtė, Ona Ragažinskienė — Wed, 06 May 2020 18:38:51 +0000

Sprendžiant augalų genetinių išteklių apsaugos ir rūšių įvairovės gausinimo problemą, 2018-2019 metais Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus Prieskoninių ir medingųjų augalų kolekcijoje ištyrus introdukuojamo paprastojo diemedžio (Artemisia abrotanum L.) antžeminės dalies vaistinės žaliavos produktyvumo dinamiką vegetacijos metu nustatyta: paprastasis diemedis (Artemisia abrotanum L.) – daugiametis, astrinių (Asteraceae Bercht. & J. Presl) šeimos vaistinis, prieskoninis (aromatinis) puskrūmis, prisitaikė prie Lietuvos klimatinių sąlygų, tačiau vegetacijos periodą pereina tik iki sėklų brandos tarpsnio. Pirmaisiais tyrimo metais (2018 m.), esant pertekliniam drėgnumui (HTK=2,19) paprastojo diemedžio (Artemisia abrotanum L.) antžeminės dalies vaistinės augalinės žaliavos žydėjimo pabaigos tarpsnyje vidutinis produktyvumo kiekis šviežios – 220,4 g ir orasausės – 66,2 g; o antraisiais tyrimo metais (2019 m.), esant optimaliam drėgnumui (HTK=1,13), atitinkamai – 180,2 ir 54,1 g. Tiriamas augalas yra etnobotanikos tyrimo perspektyvus objektas, kurio nepakankami ištirtos biologinės savybės ir prisitaikymas augti įvairiose geografinėse platumose. Darbo tikslas – atlikti paprastojo diemedžio (Artemisia abrotanum L.) vaistinės augalinės žaliavos produktyvumo dinamikos palyginamąją analizę, vegetacijos metu 2018-2019 metais.

LAZDIJŲ RAJONO PASIENIO SU LENKIJA IR BALTARUSIJA KAIMŲ DARŽELIŲ AUGALAI

Stasė Dapkūnienė, Vilija Snieškienė, Irma Maciulevičienė — Wed, 06 May 2020 18:43:25 +0000

2017–2019 m. Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos kaimuose, nutolusiuose ne daugiau kaip 7,8 km nuo Lenkijos ir Baltarusijos sienų, 24 sodybose buvo inventorizuoti darželių augalai. Buvo pasirinktos sodybos, kuriuose gausu tradicinių lietuviškų darželių augalų. Augalai buvo stebėti tris kartus per vegetacijos laiką. Aptikti 338 rūšių dekoratyvūs, vaistiniai/prieskoniniai augalai: medėjantys – 50, daugiamečiai žoliniai – 208, vienmečiai ir dvimečiai žoliniai – 80 rūšių. Rastos 67 rūšys vietinių Lietuvos floros augalų. Aptikta 94 rūšys tradicinių lietuviškų darželių augalų. 7 rūšių augalai laikomi invaziniais.

SIEROS IR AZOTINIŲ TRĄŠŲ ĮTAKOS SVOGŪNINIŲ DARŽOVIŲ KENKĖJŲ PAPLITIMUI TYRIMAS

Odeta Janionienė, Ina Živatkauskienė, Irena Tulabienė — Wed, 06 May 2020 18:48:18 +0000

Dėl nuolatinio augalų apsaugos produktų naudojimo, svogūninių daržovių kenkėjai gali įgauti rezistentiškumą įvairiems augalų apsaugos produktams. Labai svarbu nenaudoti tų pačių veikliųjų medžiagų kasmet ir keletą kartų per sezoną, nes tai gali turėti įtakos patogenų populiacijos pagausėjimui. Svarbu stebėti pažeistus augalus ir turint tikslinius pažeidimo požymių aprašymus, galima atpažinti sergančius augalus ir juos laiku pašalinti. Organinių ar mineralinių trąšų naudojimas tinkamu laiku ir tikslingai parinktomis normomis apsaugo augalus nuo kenkėjų ar ligų plitimo, kai augalui netrūksta maistinių medžiagų, o klimatinės sąlygos palankios augalų augimui, augalas mažiau pažeidžiamas ligų ir kenkėjų, tokie augalai neskursta, užaugina gausų derlių būna maistingi ir savyje sukaupę visas žmogaus organizmui reikalingas naudingąsias medžiagas. Kai kurios svogūninės daržovės (pvz. svogūnai, česnakai), savyje turi veikliosios medžiagos alicino, kuris žmogaus organizme veikia kaip natūralus antibiotikas. Šios medžiagos kiekis svogūninėse daržovėse svarbus dėl savo išskirtinių antibakterinių ir maistinių savybių (skonio, kvapo). Užsienio tyrėjai nustatė, kad organinės sieros junginiai (t.y. alicinas), mažina kai kurių augalų kenkėjų paplitimą daržuose. Atlikto eksperimento rezultatai parodė, kad esant 250 mg N trąšų normai bei S trąšų 0-250 mg į bandymų lauką, alicino junginiai turi polinkį kauptis svogūnų ir česnakų lapuose. Šios medžiagos kiekis augaluose ir sieros junginių kiekis dirvožemyje, tiesiogiai priklausomi ir turi stiprius koreliacinius ryšius (R2 = 0,95, p = 0,000). Augalams pradėjus auginti ropeles alicino medžiaga (cisteino sulfoksidai) iš lapų pradeda kauptis ropelėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad esant 250 mg N normai ir kartu paskleidžiant S trąšų 0-250 mg, česnakų lapuose ir ropelėse sukaupiama nuo 3 iki 15 kartų daugiau alicino junginių nei svogūnų lapuose ir ropelėse. Svogūnų ir česnakų augimo tarpsniu, kai susikaupęs alicino kiekis didžiausias lapuose, pastebėti svogūnų netikrosios miltligės (Peronospora destructor) pažeidimai PS = 4%, KS = 3, aptikti tabakiniai tripsai (Thrips tabaci) bei jų pažeisti augalai PS = 4%, KS = 3. Česnakuose buvo aptikti česnakinės (tulpinės) erkutės pažeidimai (Aceria tulipe), kurie siekė PC = 1%, KC = 2, kai susikaupęs alicino kiekis didžiausias fiksuotas ropelėse. Didinant N trąšų normas, atitinkamai 500 ir 1000 mg, svogūnų lapuose ir ropelėse nustatyti akivaizdūs N junginių didėjimo dėsningumai, tačiau statistinė duomenų analizė parodė, kad susikaupęs alicino kiekis nėra priklausomas nuo azoto trašų kiekio.