Mokslo taikomieji tyrimai / Applied Research

Dantų tiesinimo kapas nešiojančių odontologijos klinikos pacientų dantų priežiūros bei mitybos įpročių sąsajos su burnos sveikata

Brigita Kasmauskytė — 2024-11-14

Tinkama burnos higiena yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuriuos reikia kontroliuoti viso ortodontinio gydymo metu. Taip pat svarbi ir tinkama mityba, kadangi kai kurie maisto produktai gali veikti didesnį apnašo kaupimąsi, dantų tiesinimo kapų skaidrumo praradimą ar net jų deformaciją. Dantų apnašos yra pagrindinė dantenų uždegimo priežastis, pasireiškianti dantenų paraudimu, kraujavimu, blogu burnos kvapu ir kitais nusiskundimais. Profesionali burnos higiena yra viena iš pagrindinių dantų apnašų kontroliavimo priemonių ortodontiniams pacientams. Pageidaujama, kad ortodontinis gydymas būtų efektyvus, maksimaliai komfortiškas bei nesukeltų komplikacijų. Įrodyta, kad ne tik atlikta procedūra, tačiau ir tinkamai pateiktos rekomendacijos pacientui, parinktos priemonės duoda teigiamų rezultatų ortodontinio gydymo metu. Dauguma ortodontų nurodo, kad 5–10 proc. pacientų gydymas yra nutraukiamas dėl paciento blogos burnos higienos. Tinkama burnos higiena, tinkama mityba ir reguliarūs patikrinimai yra pagrindiniai veiksniai, kurių reikia norint užkirsti kelią ne tik kietųjų danties audinių demineralizacijai, bet ir periodonto ligoms ortodontinio gydymo metu. Šiame kiekybiniame tyrime buvo siekiama atskleisti odontologijos klinikos pacientų, nešiojančių dantų tiesinimo kapas, įpročius apie kapų ir dantų priežiūrą bei mitybos įpročių sąsajas su burnos sveikata. Klausimynas parengtas tyrimo autorių. Tyrimo metu taikyti aprašomosios statistikos metodai. Tyrimo rezultatai – dantų tiesinimo kapų priežiūra yra nepakankama. Dauguma respondentų patvirtino, kad jų mitybos įpročiai, pradėjus gydymą dantų tiesinimo kapomis, nepakito. Kas pusmetį profesionalios burnos higienos procedūrą atlieka 30,0 proc. moterų ir tik 13,0 proc. vyrų. 62,0 proc. respondentų ją atlieka tik tuomet, kai rekomenduoja burnos priežiūros specialistas. Pacientai, kurie profesionalią burnos higieną atlieka reguliariai, t. y. kas 6 mėnesius, su burnos sveikata susijusių nusiskundimų pastebi mažiau.

Karinių pratybų poveikis profesionalių karių miego kokybei

Ligita Mažeikė — 2024-11-14

Tinkama miego trukmė ir kokybė yra būtini optimaliai psichinei ir fizinei sveikatai. Karinės profesijos susiduria su unikaliais iššūkiais, tokiais kaip 36 valandų darbo pamainos, fiziškai alinantis darbas ir situacijos, dėl kurių galima susižaloti arba žūti. Pervargę kariai kenčia nuo sumažėjusio budrumo, su sprendimais susijusio reakcijos laiko, trumpalaikės atminties, navigacijos įgūdžių ir, kai kuriais atvejais, taiklumo per treniruotes suprastėjimo. Didelio fizinio ir psichinio nuovargio derinys gali padidinti traumų riziką ir sumažinti gebėjimą priimti tinkamus sprendimus reikiamu laiku. Šio tyrimo tikslas – nustatyti karinių pratybų poveikį profesionalių karių miego kokybei, kadangi dažniausi miego nepakankamumo atvejai pasitaiko per karines pratybas. Į tyrimą buvo įtraukta 10 profesionalių Lietuvos kariuomenės žvalgų būrio karių, 32,8 ± 6,9 metų amžiaus, atitinkančių pačius aukščiausius karių fizinio parengimo testo reikalavimus (≥ 270 balų). Profesionalių karių miego kokybė buvo vertinama 7 paras prieš karines pratybas, 7 paras karinių pratybų metu ir 9 paras iš karto po karinių pratybų. Visi tiriamieji dėvėjo laikrodžius „Garmin Decent G1“, kuriais buvo fiksuojami miego parodymai. Buvo registruojama bendra miego trukmė, gilaus miego, lengvo miego, REM ir būdravimo fazių trukmė. Nustatyta, kad karinių pratybų metu, karių bendra miego trukmė buvo 5,3 ± 2,9 val. per dieną (toliau – val./d.), o prieš pratybas buvo 2,3 ± 1,1 val./d. ilgesnė (p < 0,05). Po karinių pratybų karių bendra miego trukmė buvo 3,0 ± 1,1 val./d. ilgesnė nei karinių pratybų metu (p < 0,05). Taip pat po karinių pratybų karių bendra miego trukmė buvo ilgesnė 0,7 ± 0,5 val./d. lyginat su miego trukme prieš pratybas (p < 0,05). Karinių pratybų metu taip pat sutrumpėjo gilaus miego fazė. Gilaus miego fazės trukmė pratybų metu sutrumpėjo net 58 proc. (p < 0,05) lyginant su prieš pratybas buvusia, tačiau po pratybų išliko 18 proc. trumpesnė nei prieš pratybas (p < 0,05). Lengvo miego fazės trukmė buvo 93,7 ± 46,6 min. per dieną (toliau – min./d.) trumpesnė nei prieš pratybas (p < 0,05), tačiau vertinant procentais lengvo miego fazė sudarė apie 60 proc. bendros miego trukmės visuose etapuose ir tik apie 2 proc. buvo trumpesnė po karinių pratybų (p > 0,05). Karinių pratybų metu REM ir būdravimo miego fazių trukmė reikšmingai nesiskyrė nuo prieš pratybas buvusių trukmių (p > 0,05).

Mitybos terapinė reikšmė onkologinių pacientų sveikatai

Jūratė Misevičienė — 2024-11-14

Kiekvienais metais pasaulyje nuo onkologinių ligų miršta apie aštuonis milijonus žmonių. Pagrindinės priežastys vėžio ligos kontekste – nepakankamas maisto suvartojimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas ir katabolinių medžiagų apykaitos sutrikimai. Klinikinis požiūris į sergančius onkologinėmis ligomis per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė: pereinama prie labiau į asmenį orientuoto terapinio plano, pacientų įgalinimo ir įtraukimo į visus galimus priežiūros aspektus. Daugiamodalės intervencijos, įskaitant farmakologines priemones, mitybos paramą ir fizinius pratimus, gali būti pagrįstas būdas užkirsti kelią vėžio kacheksijai, sarkopenijai, nes dažnas vėžiu sergančių pacientų mitybos trūkumas gali apriboti atsaką net į geriausius gydymo būdus, jei mitybos problemos nėra tinkamai valdomos. Teorine ir praktine reikšme svarbu vertinti onkologine liga sergančiųjų mitybos terapinę naudą organizmui priešvėžinio gydymo ir ligos remisijos laikotarpiu. Naujų tikslinių terapijų ar imunomoduliatorių įvedimas susijęs su ilgesniu asmenų išgyvenamumu. Šiame besikeičiančiame kontekste tiksli ir savalaikė mityba aktyvaus gydymo metu išlieka labai svarbi. Žmonėms, sergantiems vėžiu, yra didelė ligos pasikartojimo ir gretutinių ligų rizika, todėl reikia strategijų šiai rizikai sumažinti. Viena perspektyvi strategija, skirta keičiamiems gyvenimo būdo veiksniams, įskaitant mitybą ir fizinį aktyvumą. Tačiau šiuo metu trūksta veiksmingų, įrodymais pagrįstų išteklių perimti naujus gyvenimo būdo įpročius. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa; tyrimo duomenų aprašomoji ir grafinė analizė. Atlikus tyrimą ir įvertinus mitybos terapinę reikšmę sveikatai, nustatyta, kad vartojant maistines medžiagas, mikroelementus, makroelementus daugumai respondentų sveikata pagerėjo visame vėžio kontinuume. Nepakankama mityba turi būti įtraukta į paciento diagnozę, o mitybos intervencijos turi būti laikomos pagrindine paciento medicininės terapijos dalimi.

Šlaunies tiesiojo raumens viskoelastinių savybių bei KMI sąsajos po kelio sąnario endoprotezavimo

Daiva Lenčiauskienė — 2024-11-14

Daugiau kaip 50 proc. pacientų, kuriems atliekamas kelio sąnario endoprotezavimas, yra nutukę (Odum ir kt., 2013). Be lokalaus uždegimo, sukelto šlaunies tiesiamojo raumens pažeidos operacijos metu, organizmą veikia lėtinis, sisteminis, nutukimo paveiktas uždegimas. Blogėja sisteminė kraujotaka, mažėja raumeninio audinio jėga ir storis, didėja intraraumeninių riebalų kiekis, vystosi atsparumas insulinui (Vincent ir kt., 2012). Palangos reabilitacijos ligoninėje atliktas kiekybinis, vienmomentinis skerspjūvio tyrimas. Duomenys buvo renkami nuo 2020-06-30 iki 2020-09-30. Tyrime dalyvavo 21 (68,2 ± 4,61 metų) pacientas po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Atsižvelgiant į KMI (kūno masės indeksą), tiriamieji suskirstyti į tris grupes. I grupės tiriamieji turėjo antsvorį, II grupės – I laipsnio nutukimą, III grupės – II laipsnio nutukimą. Kiekvienoje grupėje buvo po 7 tiriamuosius. Šio tyrimo tikslas – įvertinti šlaunies tiesiojo raumens viskoelastinių savybių bei KMI sąsajas po kelio sąnario endoprotezavimo. Tyrimo metu taikyti šie tyrimo metodai: KMI skaičiuoklė ir miotonometrija. Rankiniu MYOTON-PRO miotonometru vertintas šlaunies tiesiojo raumens tonusas (raumens osciliacijos dažnis), elastingumas (raumens gęstančių virpesių logaritminis dekrementas) ir kietumas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 25,0 statistinės analizės paketus. Ryšiui tarp parametrų įvertinti naudotas neparametrinis Spirmeno koreliacijos koeficentas r, įvertintas jo patikimumas. Esant p < 0,05 koreliacijos koeficientas vertintas kaip statistiškai reikšmingas. Tyrimo rezultatai atskleidė labai stiprų atvirkštinį antsvorio ryšį su tiesiojo šlaunies raumens tonusu (r = -0,82 p < 0,05) ir elastingumu (r = -0,75 p = 0,05) bei I laipsnio nutukimo ryšį su tiesiojo šlaunies raumens kietumu (r = -0,75 p = 0,05). Visų grupių tiriamųjų šlaunies tiesiojo raumens viskoelastinių savybių sąsajų su KMI rezultatai parodė stiprų atvirkštinį KMI ryšį su tiesiojo šlaunies raumens kietumu (r = -0,79 p < 0,01), tonusu (r = -0,66 p < 0,01) ir vidutinio stiprumo ryšį su šlaunies tiesiojo raumens elastingumu (r = -0,50 p < 0,05). Esant II laipsnio nutukimui tiesiojo šlaunies raumens viskoelastinės savybės buvo blogesnės nei esant antsvoriui ar I laipsnio nutukimui.

Žaliųjų paskolų Lietuvoje atvejo analizė

Giedrė Lapinskienė — 2024-11-14

Griežtėjant Europos Sąjungos institucijų reguliavimo, tvarūs finansai leidžia sudaryti sąlygas investuotojams nustatyti aplinkai draugiškas ir tvarias investicijas bei koreguoti investicinius portfelius pagal jų tvarumo prioritetus. Tarp tvaraus investavimo produktų žaliosios paskolos yra sparčiai augantis segmentas. Finansų sektorius, veikiamas vis griežtėjančių reikalavimų, koreguoja esamus ir kuria naujus procesus ir kitus valdymo instrumentus, siekdamas prisiderinti prie pakitusios aplinkosauginės aplinkos. Aplinkosauginių principų diegimas yra nesibaigiantis tobulėjimo procesas, jis yra neatsiejama modernios visuomenės dalis. Šiame straipsnyje nagrinėjama žaliųjų paskolų, kaip tvaraus finansavimo šaltinio, galimybės ir ribojimai bei pateikiama stambiausių finansų rinkos dalyvių žaliųjų paskolų valdymo tyrimo rezultatų analizė. Tyrimo tikslas buvo išnagrinėti žaliųjų paskolų – kaip tvarių finansų taikymo – principus, juos lemiančius veiksnius ir didžiausius iššūkius. Straipsnyje aprašoma atlikta struktūrinis interviu, analizuojama žaliųjų paskolų politika ir jos įgyvendinimas penkiuose didžiuosiuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose. Tyrimo tikslas yra išsigryninti žaliųjų paskolų valdymo problematiką Lietuvoje. Straipsnio uždaviniai: atlikti mokslinės literatūros apžvalgą (1), apibrėžti žalios paskolos sąvoką ir elementus (2), identifikuoti žaliųjų paskolų valdymo problematiką Lietuvoje (3), vykdant struktūrinius penkių pasirinktų bankų interviu. Tyrimo metodai: teorinės literatūros sisteminimas ir lyginimas bei struktūrinis interviu. Tyrimas buvo vykdomas 2024 metais. Tyrimo rezultatai parodė, kad nepaisant didelio šios srities neapibrėžtumo, visi tyrime dalyvavę bankai skiria daug pastangų žaliųjų paskolų plėtrai. Ji yra spartesnė sektoriuose, kuriuose yra aiškesnis to sektoriaus žalumo vertinimas. Šiame straipsnyje žaliųjų paskolų analizė koncentravosi į du aspektus: kokiems sektoriams išduodamos paskolos bei kokie didžiausi iššūkiai. Analizė išryškino daug pozityvių dalykų ir atskleidė tobulintinus aspektus, kaip antai, glaudesnio bendravimo poreikio, pavyzdžiui, su tokiomis institucijomis kaip Žaliųjų finansų institutas.

Usefulness of mobile learning (M-learning) in learning foreign languages

Giedrė Paurienė — 2024-11-14

The study aims to discuss mobile learning of foreign languages of the students of the study programme of Preschool Education at Kaunas Higher Education Institution, with a focus on the use of mobile applications. The study objectives are to define the concept of mobile learning and reveal learners’ attitudes toward the use of mobile applications in foreign language learning. The following questions can specify the research problem: How do students perceive the usefulness of mobile applications for foreign language learning? What aspects (e.g., interactivity, content, users’ experience) influence students’ opinions on mobile applications? The question of whether students consider mobile applications beneficial for foreign language learning is significant, as the answer to it reveals the effectiveness of M-Learning and its impact on students’ motivation. Due to time constraints, the study was conducted in only one study programme, so it is not possible to draw specific generalisations for the entire institution regarding the research problem. In this case, the research data can only be used to provide certain trend insights, present findings, and discuss issues. The study should be considered an exploratory research. The conclusions state that mobile learning is a dynamic and interactive form of learning that enables access to educational resources anytime and anywhere. It relies on the use of technologies such as smartphones, laptops, and tablets, which provide opportunities to use various learning applications, games, and materials. Mobile learning promotes individual learning, increases students’ engagement, and offers possibilities to personalise the learning process. Learners consider mobile applications useful for foreign language learning, especially due to their interactivity and the possibility of self-directed learning. Learners’ attitudes towards mobile applications in foreign language learning are shaped by several key aspects. These include interactivity, content, easy and intuitive user’s interface, and the ability to adapt the learning process according to individual needs and progress.

Communication competence in the activities of law enforcement institutions

Augustė Taraskevičiūtė — 2024-11-14

The article aims to investigate and assess communication competence in law enforcement by creating a clear understanding of current challenges, possible ways of improvement, and means of increasing the effectiveness of professional interaction. To achieve this aim, the following objectives were set: to discuss the concept of communication competence, review the theoretical aspects of communication competence in law enforcement, and investigate the peculiarities of communication competence in law enforcement institutions.
The analysis of the scientific literature has shown that, in a general sense, competence is the ability of a person with self-organisation skills to act in an organised and purposeful way. Professional communication consists of specific aspects that are related to professional competencies. In law enforcement, communication is an essential part of law and order and public safety. Basic principles such as humanness, professionalism, clarity, confidentiality, trust, and proportionality ensure effective performance. Law enforcement officers need not only in-depth professional knowledge but also effective communication skills. Communication is legally regulated by codes of ethics, public relations legislation, and professional standards. Constant public criticism increases the pressure on institutions to communicate effectively and be accountable.
The study shows that strong communication and cooperation skills are essential in law enforcement. The right management attitude, collaborative management, legal education, and specific rules are all components of mandatory communication competence. For law enforcement officers, it is not only knowledge that is important but also the ability to communicate safely and tactfully. Law enforcement communication is important for public safety, reputation, and transparency. The study showed a lack of expertise, particularly in relation to new technologies and emotional management. By promoting continuous improvement, cooperation with partners, and devoting more resources to improving communication skills, law enforcement institutions can serve the public more effectively.

Dirbtinio intelekto naudojimo ir poveikio apskaitai galimybių tyrimas

Giedrė Lapinskienė — 2024-11-14

Tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms, vystosi ir dirbtinis intelektas (DI), kuris į kiekvieną darbo sritį atneša naujovių, susijusių su jo pritaikymu. Apskaitos srityje pastebimos DI integravimo galimybės, kurios galėtų dar labiau automatizuoti darbuotojų darbą, pateikti gilesnius analizės rezultatus, tačiau atsiranda ir naujų iššūkių – tiek peržiūrint apskaitos skyriaus procesus, tiek keliant apskaitininkų kvalifikaciją. Visos šios naujovės tapo ypač aktualios finansų ir verslo valdymo sistemoms (VVS) bei privertė jų kūrėjus sparčiai tobulėti aršioje konkurencinėje kovoje dėl kuo našesnio, efektyvesnio, labiau išvystyto dirbtinio intelekto integravimo į kuriamus produktus. Remiantis šiuo išoriniu kontekstu, straipsnyje iškeltas klausimas – kokias DI panaudojimo galimybes siūlo finansų ir verslo valdymo sistemos, naudojamos Lietuvoje? Tyrimo tikslas – išanalizuoti viešai prieinamą informaciją apie DI pritaikymą finansų sferoje ir susisteminti naujas verslo valdymo sistemų DI teikiamas galimybe Lietuvoje. Tyrimo objektu pasirinktos viešai skelbiamos dirbtinio intelekto funkcionavimo galimybės finansų ir verslo valdymo sistemose bei jų įtaka apskaitos procesams. Straipsnio uždaviniai: atlikus literatūros apžvalgą, išgryninti dirbtinio intelekto sąvoką ir pagrindinius elementus; susisteminti verslo valdymo sistemų DI siūlomas naujoves apskaitai, akcentuojant galimus apskaitos procesų pasikeitimus bei apskaitininko kvalifikacijos tobulėjimo elementus. Metodai: mokslinės, teorinės literatūros ir kitų informacinių šaltinių analizė ir sisteminimas. Tyrimas atskleidė, kad dar ne visos programos sparčiai taiko DI naujoves. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad finansinių operacijų įvedimas, duomenų analizės ir ataskaitų pateikimo variantų vertinimas bei kontrolės pagilinimas šiuo metu būtų esminiai apskaitos procesų patobulinimai. Tiesa, šios naujovės kelia iššūkius ir apskaitininkų kvalifikacijos tobulinimui – tai ne tik naujų funkcijų įsisavinimas sistemose, bet ir gilesnės analitinės žinios, gebėjimas suprasti ir kritiškai įvertinti DI teikiamą informaciją.

Dvasingumo reikšmė priimant vaiko negalią šeimoje

Skaidrė Račkauskienė — 2024-11-14

Nors dvasingumo sąvoka istoriškai buvo glaudžiai susijusi su religija, šiandien dvasingumo teorinis konstruktas tampa daugialypis. Pastaruoju metu atliekamuose tyrimuose pastebima tendencija analizuoti dvasingumą – kaip vieną iš gyvenimo kokybės elementų šeimose, auginančiose vaikus su negalia. Dvasingumas analizuojamas per įvairias dvasines praktikas, kurios reikšmingai prisideda ieškant gyvenimo prasmės, išgyvenant sunkumus ar papildant šeimos vidinius resursus. Nepaisant didėjančio dvasingumo tyrimų kiekio, šeimos dvasingumo ir negalios priėmimo sąsajos išlieka latentiškos. Tai įpareigoja plačiau analizuoti dvasingumą negalios kontekste ir nagrinėjamo tyrimo lauke kelti probleminius klausimus: kokios šeimoje taikomos dvasinės praktikos padeda lengviau priimti vaiko negalią ir kokie dvasingumo sąlygoti pokyčiai šeimoje lemia tėvų pasirengimą priimti vaiko negalią? Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, atliekamas naudojant pusiau struktūruotą interviu. Tėvams buvo suteikta galimybė išsakyti savo patirtis, išgyvenimus, vertinimus ir nuomonę. Tyrime pasirinkta turinio (angl. content) analizė dėl sistemingo pusiau struktūruoto interviu metu gautos informacijos analizės ir interpretavimo metodo. Tyrimo dalyviai atrinkti pagal aprašytus kriterijus. Tiriamųjų atranka buvo atliekama taip, kad kiekvienas naujas atvejis suteiktų papildomos ar naujos informacijos, nes tik tai leidžia generuoti koncepcines kategorijas. Tyrime dalyvavo 8 šeimos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šeimų, auginančių vaikus su negalia, dvasingumas pasireiškia per religines, edukacines, meditacines ir terapines praktikas. Taip pat nustatyta, kad šeimos ieškodamos kelių, kaip priimti vaiko negalią, kalba ir apie savirealizacijos momentus kaip dvasinės gerovės komponentus, kurie sustiprina šeimos narių savimonės augimą. Pastebėta, kad dvasingumas tėvams padeda išlikti emociškai atspariais įvairiose gyvenimo situacijose. Emocinis atsparumas tyrimo rėmuose pasireiškia per emocijų suvaldymą, kantrybę išlaukti momento, nusiraminimą, pozityvų mąstymą, trikdančių situacijų nesureikšminimą bei nuoseklų tikslo siekimą. Išryškėjo, kad tėvų dvasingumas ir įvairių dvasinių praktikų raiška įgalina tėvų socialinį aktyvumą ir asmenines iniciatyvas. Tėvų dvasingumas, kaip asmeninė stiprybė, tampa svarbiu veiksniu gebėti priimti vaiko negalią ir matyti jo ateities perspektyvas.

Koordinuoti veiksmai sprendžiant DI sugeneruotus sintetinių medijų keliamus iššūkius

Vaiva Šalaševičiūtė — 2024-11-14

Generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) technologijomis sukurtas sintetinis turinys – sintetinės medijos – vis didesniu mastu užlieja viešąją erdvę. Dėl išskirtinių ir itin patrauklių savybių, tokių kaip pigumas, greitis, kokybė, lankstumas, interaktyvumas, personalizavimas bei hiperrealistiškumas, akimirksniu išpopuliarėję generatyvinio DI įrankiai, modeliai ir platformos suteikia galimybę išskirtinių gebėjimų neturintiems subjektams iš esmės nevaržomai kurti ir skleisti sintetinį turinį, siekiant asmeninių ar visuomeninių tikslų. Šiuo metu generatyvinio DI technologijos pasitelkiamos daugelyje sričių, įskaitant, bet neapsiribojant, sveikatos priežiūros, verslo, švietimo, mokslo, socialinės atsakomybės, aplinkosaugos, saugumo ir kitas sritis. Be to, mokslo, verslo ir politikos atstovai intensyviai diskutuoja apie generatyvinio DI technologijų potencialą ateityje, turint omenyje, kad šiuo metu aktyviai plėtojamų DI technologijų galimybių ribas apibrėžti sudėtinga. Vis dėlto, akivaizdu, kad sintetinės medijos dėl minėtų savybių išplečia manipuliacijos skaitmeniniu turiniu problematiką ir suteikia galimybę sustiprinti iki šiol dėl naujųjų medijų kilusias problemas, tokias kaip dezinformacija, informacijos perteklius, filtro burbulai, informaciniai šuliniai, poliarizacija ar skepticizmas, taip pat sąlygoja įvairius iššūkius verslo, kultūros ir meno, mokslo bei kitose srityse. Dar daugiau, mokslo bendruomenė vis aktyviau kalba apie sintetinio turinio poveikį žmogaus realybės ir savęs suvokimui, turint omenyje sintetinių medijų ypatybę kurti realybės iliuziją. Vadinasi, individams ir visuomenei dėl generatyvinio DI technologijų kylančių iššūkių bei problemų ignoravimas iš esmės yra destruktyvus. Straipsnio tikslas – aptarus generatyvinio DI technologijų ir sintetinių medijų diskursą, apsvarstyti koordinuotų veiksmų taikymo galimybes, sprendžiant dėl sintetinių medijų kylančius iššūkius. Straipsnyje pateikta naujausios mokslinės ir kitos patikimos literatūros bei dokumentų analizė atskleidžia, kad kompleksiški koordinuoti veiksmai, tokie kaip reglamentavimas ir sankcijų nustatymas, specifinių sutartinių normų apibrėžimas, DI pasitelkimas aptinkant, ženklinant ir šalinant žalingą sugeneruotą turinį, ekspertų ruošimas ir taikomųjų tyrimų vykdymas bei sintetinių medijų (skaitmeninio) raštingumo ir kritinio mąstymo skatinimas, gali būti praktiškai realizuojami tarptautiniu mastu glaudžiai bendradarbiaujant politikams, mokslo ir verslo atstovams bei visuomenei. Tyrimo rezultatai rodo, kad kompleksiški koordinuoti veiksmai turi potencialo, siekiant užkirsti kelią neigiamoms DI sugeneruotoms problemoms ir iššūkiams.

Lietuvos kolegijų socialinės atsakomybės ataskaitų palyginamasis vertinimas

Karolina Nastaravičė — 2024-11-14

Socialinės atsakomybės tema tampa vis svarbesnė ne tik privačiam, bet ir viešajam sektoriui. Visi šioje srityje įgyvendinti pokyčiai ir atlikta pažanga dažniausiai atsispindi socialinės atsakomybės ataskaitose. Tačiau kyla daug diskusijų dėl pačių socialinės atsakomybės ataskaitų rengimo, kadangi dauguma gairių, rekomendacijų, standartų ar kt. turi tam tikrų spragų. Pasigendama detalesnio reikalavimų, keliamų socialinės atsakomybės ataskaitų turiniui, apimčiai pristatymo. Be to, stokojama mokslinių publikacijų, kuriuose būtų nagrinėjami aukštųjų mokyklų socialinės atsakomybės ataskaitų rengimo ir pateikimo klausimai. Šiame straipsnyje, taikant mokslinės literatūros analizės ir aukštųjų mokyklų socialinės atsakomybės bei kitų dokumentų analizės metodus, siekiama įvertinti Lietuvos kolegijų socialinės atsakomybės ataskaitas. Atlikta mokslinės literatūros ir aukštųjų mokyklų socialinės atsakomybės ataskaitų bei kitų dokumentų analizė parodė, kad yra parengti įvairūs standartai, gairės, klausimynai, nurodantys koks turėtų būti socialinės atsakomybės ataskaitų turinys. Vieni iš pagrindinių, kurie aptariami straipsnyje, tai Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos standartai, ISO 26000 standarto gairės ir Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo klausimynas. Panevėžio kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Kauno kolegija ir Vilniaus kolegija taip pat rengia bei teikia socialinės atsakomybės ataskaitas, vadovaujantis įvardintais dokumentais, kadangi priklauso Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo iniciatyvai bei yra įpareigotos teikti socialinės atsakomybės ataskaitas. Pastebėta, kad visos kolegijos rengia ir teikia skirtingas socialinės atsakomybės ataskaitas – skiriasi struktūra, apimtis, pavadinimas ir kt. Pastebima, kad tiek Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos standartai, tiek ISO 26000 standarto gairės, tiek Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo klausimynas palengvina socialinės atsakomybės ataskaitų rengimą ir pateikimą aukštosiose mokyklose, tačiau šių dokumentų išsamumo, aiškumo, tinkamumo klausimas išlieka tolimesnių tyrimų šioje srityje objektu.

What do the CEOs’ LinkedIn posts reveal about their mindsets towards organisational culture? A discourse analysis of LinkedIn posts by the CEOs of Swedish unicorn startups

Ona Žeimytė — 2024-11-14

Over the past decade, CEOs have increasingly adopted social media as a strategic instrument to engage a broader range of stakeholders, strengthen brand visibility, drive business growth, and convey messages regarding their companies’ organisational culture. In an information-overloaded age, CEOs’ social network communication reflects their attitudes towards organisational culture and sends important signals to both employees and society. The mindsets of unicorn startup leaders attract scientists who seek to identify the key elements of successful business models. This article leverages Edgar Schein’s (1992) organisational culture framework alongside Halliday’s (1961) conception of systemic functional linguistics from the field of discourse analysis studies to identify textual cues that reveal CEOs’ mindsets towards organisational culture. This study aims to systematise the insights into the mindsets of Swedish unicorn CEOs regarding organisational culture, which are collected by analysing their LinkedIn posts. The study has two objectives: a) to identify the key theoretical concepts productive for the analysis of online CEO communication related to organisational culture, and b) to systematise the key elements of organisational culture reflected in the mindsets of CEOs of Swedish unicorn startups expressed in their LinkedIn posts. 72 LinkedIn posts of Swedish unicorn startup CEOs in 2022-2023 have been analysed. The findings show that the mindsets of unicorn CEOs express their inclination towards innovation, growth orientation, visionary thinking, equality, hierarchy, and appreciation as elements of organisational culture. By discussing the process of how CEOs use various textual tools to construct their posts explicitly, the study helps CEOs and their stakeholders gain a better understanding of the effects of these choices and the implicit meanings that are created in this process for improving organisational culture.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiška

Skirmantė Lidžiūtė — 2024-11-14

Pirmieji išskirtinio elgesio ir santykių agresijos požymiai prasideda jau ankstyvame amžiuje (nuo trejų iki šešerių metų), todėl sistemingos patyčios jau yra pastebimos tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų. Viena dažniausiai pasitaikančių patyčių formų tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų yra socialinis atstūmimas. Ankstyvame amžiuje patirtas socialinis atstūmimas kaip patyčių raiškos forma daro įtaką vaiko tolimesniame gyvenime kuriamiems santykiams ir gali sukelti tokias problemas kaip depresija, žema savivertė, socialinis atsiribojimas ir patiriamas nerimas. Straipsnyje analizuojamas socialinis atstūmimas kaip patyčių raiška ikimokykliniame amžiuje ir yra apžvelgiamos ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos priežastys ir pasekmės. Straipsnyje pateikiami atlikto tyrimo – pedagoginio stebėjimo dvejų-penkerių metų amžiaus grupėje rezultatai. Atskleidžiama, kokia yra socialinio atstūmimo kaip patyčių raiška ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėje – išryškintos dažniausiai pasitaikančios socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos elgesio formos – pašalinimas iš žaidimo arba nepriėmimas žaisti kartu, atsisakymas susikabinti rankomis ir garsiai išreiškiamas nenoras draugauti. Atliktas tyrimas atskleidė, kad dažniausiai socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos situacijas inicijuoja socialiai kompetentingi ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie yra vyresnio amžiaus ir yra pasiekę tam tikrą socialinį sumanumą bei savo agresiją geba panaudoti nukreipdami prieš kitus, tačiau lyties įtaka nepastebėta. Atliekant tyrimą išryškėjo, kad socialinio atstūmimo situacijos linkusios pasikartoti, o ikimokyklinio ugdymo mokytojo intervencija šiose situacijose vyksta įvairiai – vykdant pokalbį su socialinio atstūmimo iniciatoriumi ir vykdant pokalbį su vaiku, patyrusiu socialinį atstūmimą, drausminimo priemonių taikymu, kreipiantis pagalbos į specialistus, administraciją, tėvus ir kt.

Bendrojo polifenolinių junginių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo nustatymas fermentuotuose siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium L.) lapuose

Irena Čerčikienė — 2024-11-14

Polifenoliniams junginiams, esantiems augaluose, kaip ir kitoms biologiškai aktyvioms medžiagoms, šiuo metu skiriamas didelis dėmesys dėl jų antioksidacinių, antimikrobinių ir kt. savybių. Literatūroje nurodoma, kad augalinės kilmės žaliavose bei maisto produktuose esantys antioksidantai gali sumažinti laisvųjų radikalų kiekį organizme arba stabdyti jų susidarymą, taip pat jie gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, uždegiminių ir neurodegenericinių sutrikimų, vėžinių ląstelių dauginimosi ir kt. Siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium L.) lapai nuo seno naudojami tradicinėje ir liaudies medicinoje, jiems būdingas priešuždegiminis, antioksidacinis, priešvėžinis, skausmą mažinantis poveikis. Ieškant naujų skonių ir siekiant išsaugoti organoleptinės arbatų savybės bei vaistinėse žolelėse esančias biologiškai aktyvias medžiagas vis plačiau naudojamas jų fermentavimas, todėl svarbu parinkti tinkamą fermentacijos trukmę. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti kietafazės fermentacijos įtaką polifenolinių junginių kiekiui ir antioksidaciniam aktyvumui siauralapio gauromečio lapuose. Bendras polifenolinių junginių kiekis siauralapio gauromečio lapų ekstraktuose nustatytas Folin-Ciocalteu spektrofotometrijos metodu, o antioksidacinis aktyvumas nustatytas 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH^·) radikalų surišimo metodu. Tyrimu nustatyta, kad bendras polifenolinių junginių kiekis ir antioksidacinis aktyvumas fermentuoto siauralapio gauromečio lapuose priklauso nuo kietafazės fermentacijos trukmės. Optimali siauralapio gauromečio kietafazės fermentacijos trukmė yra 36 val., šiomis sąlygomis nustatytas didžiausias polifenolinių junginių kiekis (1,816 ± 0,005 mg/g) ir antioksidacinis aktyvumas (41,7 ± 1,51 proc.). Ilginant kietafazės fermentacijos trukmę bendras polifenolinių junginių kiekis ir antioksidacinis aktyvumas mažėjo. Įvertinus antioksidacinio aktyvumo priklausomybę nuo bendrojo polifenolinių junginio kiekio, nustatyta koreliacija tarp šių rodiklių (Rb = 0,782). Galima teigti, kad kuo daugiau polifenolinių junginių yra fermentuoto siauralapio gauromečio lapuose, tuo didesniu antioksidaciniu aktyvumu jis pasižymi.