Mokslo taikomieji tyrimai / Applied Research

Skaitmeninės technologijos ir įvaizdžio formavimo galimybės

Karolina Ketvirtytė, Jovita Dargienė, Violeta Dobrovolskienė, Jovita Kuzė — Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

Aktyvus skaitmeninių technologijų naudojimas siejamas ne tik su teigiamais aspektais. Pastebimas ir negatyvus besaikio naudojimo poveikis gyvenimo kokybei. Šiame straipsnyje nagrinėjamos šiuolaikinių skaitmeninių technologijų panaudojimo empiriniuose tyrimuose bei kūrybiniame procese galimybės. Tyrėjai skatinami naudoti skaitmenines technologijas tyrimuose, o kūrėjai susimąstyti apie atsakingą skaitmeninių technologijų naudojimą kūryboje ir, demonstruojant socialinę atsakomybę, atspindėti skaitmeniniame amžiuje kylančius diskursus. Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kaip šiuolaikinės skaitmeninės technologijos gali praplėsti empirinių tyrimų atlikimo ir duomenų analizės praktikas bei remiantis tyrimų rezultatais suteikti kūrėjams galimybę realizuoti pagrįstus ir kūrybiškus sprendimus įvaizdžio dizaino srityje, išplečiant įvaizdžio formavimo strategijas. Metodinė tyrimo dalis grindžiama turinio analizės metodu. Šis metodas remiasi mokslinės literatūros apie skaitmeninių technologijų poveikį asmeniui analize, atskleidžia šių technologijų įtaką individui. Siekiant gauti tikslesnius duomenis, į turinio analizės metodo procesą, duomenų patikrinimui ir palyginimui, įtraukiamas dirbtinio intelekto (DI) teksto generavimo į tekstą įrankis „ChatGPT“. Taip atsiranda terpė praplėsti tyrimo metu gaunamą informaciją bei atsitraukti nuo subjektyvaus tyrėjo gautų tyrimo duomenų interpretavimo bei vertinimo. Tokiu būdu gaunami objektyvesni rezultatai, padedantys išgryninti dominuojantį naratyvą, kuris betarpiškai susijęs su kūrybinio rezultato vizija, taip sustiprinant įvaizdžio formavimo strategijas. Tyrimo duomenys tapo kūrybinės dalies atspara – per kuriamus unikalius asmens įvaizdžius atskleidžiamas asmens, pasinėrusio į technologijų pasaulį, vidinis virsmas. Skaitmeninių technologijų integravimas į empirinius tyrimus ir kūrybinius procesus suteikia galimybę užtikrinti objektyvesnį gautų duomenų interpretavimą ir vertinimą, palaikyti glaudų ryšį tarp tyrimo duomenų ir kūrybinio rezultato. Šiuo procesu siekiama ne tik perteikti tyrimo metu identifikuotus duomenis, bet ir skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į atsakingą skaitmeninių technologijų naudojimą.

Pavadinimų vartosena ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų krypties baigiamuosiuose darbuose

Aušra Rimkutė-Ganusauskienė — Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

2022–2024 m. Kauno kolegijoje įgyvendintas projektas „Kalbos konsultacijų teikimas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų krypties baigiamųjų darbų rengėjams“. Viena iš projekto veiklų – baigiamųjų darbų patikra. Peržiūrėjus 204 baigiamuosius darbus, pastebėta pavadinimų rašybos normų nesilaikymo atvejų. Šiuo straipsniu siekiama atskleisti baigiamuosiuose darbuose vartojamų pavadinimų rašybos polinkius. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad beveik trečdalis studentų klysta rašydami dokumentų, taip pat įstaigų, organizacijų ir jų padalinių pavadinimus. Septintadalyje darbų netinkamai rašomi švenčių ir atmintinų dienų pavadinimai. Rečiau klystama rašant įvairių spaudinių (knygų, žurnalų, straipsnių ar pan.) pavadinimus. Be šių, rasta netaisyklingai rašant metodų, švietimo įstaigų ugdytinių grupių, žaidimų, istorinių įvykių ar epochų ir kitus pavadinimus. Išnagrinėjus būdingiausias baigiamųjų darbų pavadinimų rašybos klaidas, galima daryti prielaidą, kad esama pavadinimų rašymo spragų ir kad baigiamųjų darbų rengėjai greičiausiai nesupranta rašantys netaisyklingai, kitaip tariant, tiesioginės reikšmės ar simbolinius pavadinimus jie kai kuriais atvejais suvokia ne kaip pavadinimus, o kaip bendrinius žodžius, tam tikrais atvejais simbolinius pavadinimus sutapatina su tiesioginės reikšmės pavadinimais. Dažniausiai klystama tada, kai pavadinimas naujas ir (ar) negirdėtas, nefiksuojamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke. Tokiais atvejais sunkiau pritaikoma painesnė, išimčių turinti ar retesnė rašybos taisyklė. Tyrimas atskleidė, kad daugiausia neaiškumų kyla rašant tiesioginės reikšmės pavadinimus. Be viso to, linkstama simbolinių pavadinimų, vartojamų prieš gimininius žodžius arba be jų, nelinksniuoti.

Ateities mada: inovatyvios tekstilės medžiagos ir tvarumo perspektyvos

Indrė Mikuckė — Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

Mados ir tekstilės pramonė daro neigiamą poveikį aplinkai – ji prisideda prie klimato kaitos, didelio vandens suvartojimo, plastiko taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Remiantis naujausiais duomenimis, tekstilės sektorius kasmet sunaudoja apie 215 trilijonų litrų vandens ir yra atsakingas už 9 % mikroplastiko taršos pasaulio vandenynuose. Nors mados ir tekstilės pramonė laikoma viena iš labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų pasaulyje, augantis žmonių sąmoningumas, technologinė pažanga ir naujos strategijos skatina netvarius procesus keisti tvaresniais sprendimais, galinčiais teigiamai paveikti žmonijos ateitį. Tvarumo siekis tampa vis svarbesnis, todėl būtina ieškoti inovatyvių sprendimų, galinčių sumažinti mados ir tekstilės pramonės daromą žalą aplinkai. Straipsnyje analizuojami tvarios mados poreikį lemiantys veiksniai, aptariamos mažesnį žalingą poveikį aplinkai turinčių tekstilės medžiagų alternatyvos, remiantis naujausiais moksliniais ir technologiniais tyrimais, nagrinėjamos šių medžiagų pritaikymo perspektyvos mados pramonėje. Tyrimas grindžiamas mokslinių šaltinių analize, įvertinančia perdirbtų sintetinių medžiagų, biosintetinių pluoštų, taip pat gyvulinės kilmės odos ir natūralaus kailio alternatyvų potencialą. Šiuo metu mažesnį žalingą poveikį aplinkai turinčių alternatyvų sritis sparčiai plečiasi – kuriami nauji perdirbto poliesterio sprendimai, vystomos biologiškai skaidžios, biosintetinės medžiagos, kurios prisideda prie klimatui nekenksmingos gamybos, o laboratorijoje užaugintos ar biotechnologiškai sukurtos inovacijos gali tapti svarbia darnios mados ateities dalimi. Analizė parodė, kad tvaresnių sprendimų plėtra yra būtina siekiant sumažinti neigiamą mados ir tekstilės pramonės poveikį aplinkai. Perėjimas prie inovatyvių medžiagų padėtų mažinti CO₂ emisijas, plastiko taršą ir išteklių eikvojimą, tačiau tam reikalingi tiek technologiniai pokyčiai, tiek vartotojų elgsenos transformacija. Nors siekiant pritaikyti mažesnį žalingą poveikį aplinkai turinčias tekstilės medžiagų alternatyvas, vis dar susiduriama su iššūkiais, sparčiai tobulėjančios technologijos, žiedinės ekonomikos modelio taikymas bei mados industrijos siekis mažinti ekologinį pėdsaką sudaro palankias sąlygas šių medžiagų plėtrai.

Pabėgimo kambariai – priemonė skatinti studentų motyvaciją

Agnė Laukaitienė, Alba Rosa Mennillo — Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

Šiame tyrime analizuojamas pabėgimo kambarių, kaip unikalios priemonės, skatinančios studentų motyvaciją, pritaikymas užsienio kalbų paskaitose. Pabėgimo kambariai (angl. escape rooms) – tai inovatyvus, patirtimi grįsto ugdymo(si) metodas, puikiai pritaikomas užsienio kalbų paskaitose kaip naujoviška priemonė, skatinanti studentų įsitraukimą, bendradarbiavimą, kalbinę raišką interaktyvioje ir nekasdieninėje žaidimo aplinkoje. Žaidybinimas (angl. gamification) yra metodas, kai besimokantieji konkrečioje nežaidybinėje veikloje turi per tam tikrą laiką išspręsti užduočių seką, pritaikydami jau įgytas žinias ir yra taikomi įvairūs žaidimų elementai (taškai, prizai, konkurencija). Užduočių pabaigoje skelbiama komanda nugalėtoja. Šio tyrimo metu žaidybinimo metodas buvo taikytas siekiant padidinti studentų motyvaciją italų kalbos paskaitose, ypatingą dėmesį skiriant pabėgimo kambariams. Tyrimas atliktas 2024 metais dviejose Lietuvos aukštojo mokymo įstaigose, paskaitų metu studentai atliko specialiai parengtas užduotis, o po jų buvo surinktos anoniminės studentų refleksijos, siekiant įvertinti studentų požiūrį į šį mokymosi būdą. Vienoje aukštojoje mokykloje studentai italų kalbą mokėsi kaip antrąją užsienio kalbą arba kaip pasirenkamąjį dalyką, kitoje – kaip pirmąją užsienio kalbą. Paskaitų metu studentai buvo suskirstyti į mišrias grupes, siekiant padidinti bendradarbiavimą tarp skirtingų aukštųjų mokyklų studentų, taip pat žinant, jog kai kurių studentų žinios gali padėti kitiems užduočių metu. Tyrimo metu buvo vertinami tokie rodikliai kaip studentų motyvacija ir įsitraukimas į mokymosi procesą, studentų požiūris į mokymosi metodiką ir emocinis aspektas – studentų patiriamas stresas ir malonumas mokytis. Rezultatai rodo, kad žaidybinimo metodas padeda sumažinti psichologinį barjerą, skatina aktyvų dalyvavimą ir motyvuoja studentus mokytis ne tik paskaitų metu, bet ir savarankiškai. Pabėgimo kambariai kaip mokymo priemonė suteikia mokymosi procesui interaktyvumo, skatina komandinį darbą ir leidžia praktiškai pritaikyti įgytas žinias. Be to, šis metodas prisideda prie visapusiško kalbinių įgūdžių lavinimo – studentai aktyviau naudoja užsienio kalbą, gerina komunikacijos įgūdžius ir dirba komandose, gerėja jų mokymosi rezultatai. Tyrimo išvados rodo, jog nors šiuo metu išlieka techninių iššūkių, juos išsprendus, žaidybinimo metodų integravimas į kalbų mokymą gali būti veiksminga priemonė motyvuoti studentus ir sukurti dinamiškesnę bei labiau įtraukiančią mokymosi aplinką.

The Phenomenon of the Worldwide Ukrainian Play Readings

Ema Vyroubalová — Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

The article describes and analyses the initiative Worldwide Ukrainian Play Readings. Based on a similar smaller-scale initiative launched in Belarus in 2020, the initiative has offered financial support as well as a virtual platform for contemporary Ukrainian playwrights, many of whom are connected with the Kyiv Theatre of Playwrights, to create and share new writings inspired by Ukraine’s fight against the Russian aggression. The article opens with a narrative overview of the history and broader context and significance of the initiative, which was started by playwright Maksym Kurochkin and theatre critic John Freedman in March 2022. The article then analyses the choice and efficacy of the different forms that the initiative has assumed and the ways it has reached audiences and readers. An anthology with twenty of the most popular dramatic texts translated into English was published as A Dictionary of Emotions in a Time of War by Laertes Press in the United States in 2022 and re-published in 2023. As the texts are most often performed as so-called play readings or stage readings, with actors sitting or standing on stage and reading from a script, it is possible to organise performances in a variety of venues. The need for rehearsals as well as for technical support such as lighting, sets, or stage props is greatly reduced because the actors simply read the scripts instead of memorising and fully acting them out. The article concludes with two short case studies of dramatic texts that have featured prominently both in the printed collections and readings conducted in many different countries and languages: The Russian Soldier by Ihor Bilyts and Survivor’s Syndrome by Andriy Bondarenko. The case studies focus on the challenges faced by translators translating the original texts into English, including the translation of proper names and the elements of the Russian language present in the original texts (e.g., when Russian characters speak).

Socialinės paramos, teikiamos Ukrainos karo pabėgėliams, analizė

Lijana Simsonienė, Aristida Čepienė — Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

Straipsnyje nagrinėjama socialinė parama, besitęsiant Rusijos agresijai, teikiama Lietuvoje Ukrainos karo pabėgėliams, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais bandant prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti piniginės paramos pobūdį, identifikuoti socialinių paslaugų prieinamumą bei išryškinti socialinės paramos poreikį. Taip pat įvertinti, kaip paramos pobūdis kinta priklausomai nuo Ukrainos karo pabėgėlių buvimo trukmės Lietuvoje. Empirinio tyrimo duomenys surinkti anketinės apklausos metodu. Tyrimo imtis – 118 vyresnių nei 18 metų Ukrainos karo pabėgėlių, gyvenančių Šiauliuose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nors didžioji dalis respondentų pasinaudojo teikiamomis socialinėmis paslaugomis, piniginės paramos pasiskirstymas išlieka netolygus: beveik pusė respondentų nesinaudojo jokia pinigine parama, tik daugiau nei penktadalis respondentų gauna piniginę socialinę pašalpą ir būsto nuomos dalies kompensacijas, o šeštadalis – vienkartinę įsikūrimo išmoką. Respondentai, auginantys vaikus, gauna išmokas vaikams, tačiau kitomis išmokomis naudojosi tik pavieniai asmenys. Išskirta, kad karo pabėgėliai dažniausiai naudojosi bendrosiomis socialinėmis paslaugomis: informavimu ir konsultavimu, transporto organizavimo paslauga, tačiau absoliučiai daugumai neprireikė nei socialinės priežiūros, nei socialinės globos paslaugų. Tyrimu atskleista, kad socialinės paramos poreikiai yra glaudžiai susiję su karo pabėgėlių socialine integracija ir padėtimi darbo rinkoje, akcentuojant būsto išlaidų kompensacijas, maisto korteles, lietuvių kalbos kursus ir pagalbą įsidarbinant.

Enhancing Digital Inclusion in Adults’ Education: Impact of the DigIN Project on Social Work and Educational Practices in a Digitally Evolving Society

Luis Ochoa Siguencia — Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

The article “Enhancing Digital Inclusion in Adult Education: Impact of the DigIN Project on Social Work and Educational Practices in a Digitally Evolving Society” addresses the very urgent topic of digital inclusion within adult education in the frame of social work. Considering further digitisation of society, effort should urgently be made to improve digital competencies among different population groups to guarantee equity of access and participation. This study aims to evaluate the DigIN project, a structured adult education intervention to enhance digital social inclusion by training educators and Adult Education Organisations. It combines a mixed-method approach of the theoretical review and the implementation of the cooperative project management model, referred to as TEAMWORK. The TEAMWORK model is a systematic framework that has been quintessential to planning and implementing cooperative projects of adult education. The study includes a desk review of the latest strategies on digital inclusion, the document analysis of the Erasmus+ Programme Guide, and case studies representing different stages of the DigIN project. From the preliminary results, the proposed model of TEAMWORK appeared to be properly structuring the DigIN project to enhance collaborative outcomes, manage resources better, and keep aligned with the priorities of Erasmus+ KA204. The key findings are that it is a step-by-step process that facilitates focused teams in making and setting goals. An essential factor in developing shared objectives is vital in digital inclusion. The study concludes that the frequency of monitoring with transparent communication enhances stakeholders’ input and flexibility. At the same time, robust outcome evaluation and risk management assure responsiveness to the new challenges presented by digital education. This research contributes uniquely to the knowledge of structured collaboration to reduce digital marginalisation and promote equity and lifelong learning across diverse populations. By integrating the TEAMWORK model with Erasmus+ guidelines, results were presented in a replicated framework to advance digital competence among educators and further inclusive educational practices within an evolving digital landscape. Ultimately, the study underlines digital inclusion as an integral part of social work within a digitally changing society and promotes sustainable practice to enhance adult education frameworks.

Tvarumo standartai Europos Sąjungoje: naudojamų standartų apžvalga

Giedrė Lapinskienė, Aurelija Meškienė, Asta Pikelienė — Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

Savanoriškos pastangos kurti tvarumo ataskaitų teikimo sistemą pasauliniu mastu įprastai grindžiamos penkių pagrindinių tarptautinių organizacijų ir standartų kūrėjų veikla: Klimato atskleidimo projekto (CDP), Tarptautinės tvarumo standartų tarybos (ISSB, anksčiau ir neformaliai veikusios iniciatyvos), Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (GRI), Tarptautinės integruotos atskaitomybės tarybos (IIRC), Tvarumo apskaitos standartų tarybos (SASB). Šios organizacijos ilgą laiką vystė atskiras metodologijas ir standartus, o pastaraisiais metais vis didesnę reikšmę įgauna reguliavimo iniciatyvos, kurios skatina pereiti nuo savanoriško prie privalomo tvarumo atskaitomybės reikalavimo, ypač Europos Sąjungoje. Mokslinėje literatūroje galima išskirti tam tikras analizės kryptis. Viena iš tyrimų krypčių orientuota į įmonių finansinių duomenų analizę, pabrėžiant ryšį tarp tų, kurios įgyvendino tvarumo standartus, ir tų, kurios jų neįgyvendino. Kita kryptis tiria ekspertų nuomones, audituojant įmones, kurios taikė skirtingus šių standartų įgyvendinimo metodus. Straipsnio tikslas – išanalizuoti šiuo metu rinkoje taikomus tvarumo standartus, siekiant apžvelgti jų paplitimą skirtinguose sektoriuose. Straipsnio tikslui pasiekti buvo suformuluoti du pagrindiniai uždaviniai: susisteminti rinkoje esamus tvarumo standartus ir kitas priemones, padedančias įmonėms siekti tvarumo tikslų; palyginti ES įmonių naudojamų standartų įsidiegimo paplitimą skirtinguose sektoriuose, remiantis „Bloomberg“ duomenų bazės duomenimis. Straipsnio analitinėje dalyje pateikta rinkoje taikomų standartų ir gairių analizė pagal pramonės sektorius. „Bloomberg“ duomenimis, dažniausiai yra taikomos Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (TCFD) gairės, Pasaulinė atskaitingumo iniciatyva (GRI) bei Su gamta susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (TNFD) rekomendacijos. Didžiosios lyderiaujančios įmonės, kurioms tvarumo ataskaitos yra ir aukštos reputacijos ženklas, stengiasi įsidiegti kuo daugiau inciatyvų.

Supervizija ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesiniam stiprinimui: patirtys ir galimybės

Laima Abromaitienė — Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

Dabartiniame ugdymo ir švietimo kontekste nuolat vyksta pokyčiai, kyla iššūkių visiems ugdymo proceso dalyviams, tarp jų ir pedagogams, kuriems tenka svarbus, bet sudėtingas vaidmuo ugdant jaunąją kartą. Todėl aktualu ieškoti įvairių profesinio palaikymo būdų. Pastarųjų metų moksliniai tyrimai akcentuoja pedagogų, ypač dirbančių ikimokyklinio ugdymo srityje, psichoemocinės gerovės svarbą. Teigiama, kad pedagogų pasitenkinimui atliekamu darbu didelę įtaką turi jų gebėjimas reflektuoti, įsivertinti savo profesinę patirtį bei dalintis įžvalgomis su kolegomis. Būtent tokią galimybę suteikia supervizija. Straipsnyje pagrindžiama supervizijos kaip profesinio palydėjimo samprata, apžvelgiama jau įtvirtinta supervizijos praktika Lietuvoje įvairių sričių profesionalų kvalifikacijos tobulinime bei atskleidžiamos ikimokyklinio ugdymo pedagogų supervizijos patirtys, tapusios prielaida laikyti superviziją vienu iš profesinio tobulėjimo būdų. Straipsnyje pristatomas empirinis tyrimas, kurio rezultatai atskleidė superviziją kaip profesinės pagalbos, stiprinimo bei tobulėjimo galimybę ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantiems pedagogams. Tyrimo objektas – supervizijoje dalyvavusių ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir praktikas vedusių supervizorių patirtys. Taikytas kokybinio tyrimo metodas – daugybinė atvejų analizė, grindžiama supervizorių, vedusių supervizijas skirtingose Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bei pedagogų, dalyvavusių šiose supervizijose, patirčių refleksija. Duomenys rinkti taikant apklausos žodžiu (interviu) metodą. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad supervizijų metu išryškėjo momentai, svarbūs ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesiniam stiprinimui, nes suteikė galimybę geriau pažinti vieniems kitus, mokytis iš savo bei kitų patirties, pamatyti skirtingus profesinių problemų sprendimo būdus, taip pat rasti tinkamus konfliktų sprendimus organizacijose, stiprinti dalyvių pasitikėjimą vieniems kitais, didinti tarpusavio bendradarbiavimą, atpažinti tobulintinas personalo ar visos organizacijos sritis.

Globos koordinatoriaus patirtys dirbant su karo pabėgėliais, globojančiais vaikus

Kristina Karpalovienė, Laima Milkintaitė — Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

Pasaulyje vykstantys ekonominiai, politiniai, kariniai neramumai verčia žmones ieškoti prieglobsčio kitose šalyse. Viena jautriausių grupių yra karo pabėgėliai, kurie augina savo ir / ar globojamus vaikus. Lietuvoje asmenims, auginantiems globojamus vaikus, pagalbą teikia globos koordinatoriai, kurių pagrindinė funkcija – suteikti būtinąją pagalbą įtėviams ar globėjams ir jų šeimose augantiems vaikams. Lietuvos teisės aktai numato pagalbą ir karo pabėgėliams, auginantiems globojamus vaikus. Iki 2022 m. karo Ukrainoje Lietuvoje globėjų iš kitų šalių nebuvo daug, tačiau prasidėjus neišprovokuotam karui jų labai padaugėjo. Globos koordinatoriams teko greitai persiorientuoti ir pradėti teikti paslaugas kitos kultūros ir kalbos asmenims, globojantiems nepilnamečius vaikus. Nors teikiant paslaugas laikomasi tokių pačių reikalavimų, o santykiai ir bendravimas su karo pabėgėliais grindžiami noru padėti, abipusiu pasitikėjimu, pozityvumu ir empatija, tačiau tarpkultūriniai skirtumai reikalauja ir specifinių kompetencijų bei gali kelti iššūkių profesinėje veikloje. Straipsnyje analizuojamos globos koordinatoriaus patirtys, sukauptos dirbant su karo pabėgėliais ukrainiečiais, globojančiais giminaičius arba pažįstamus nelydimus nepilnamečius. Straipsnyje pateikiami atliktos globos koordinatorių apklausos raštu tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, jog globos koordinatoriai, dirbantys su karo pabėgėliais, auginančiais globojamus vaikus, siekdami suteikti kokybišką ir savalaikę pagalbą bei padėdami integruotis į visuomenę, susiduria su įvairiais iššūkiais. Pagrindiniai globos koordinatoriams kylantys iššūkiai darbe su karo pabėgėliais, globojančiais vaikus, yra kalbos barjeras, kultūriniai skirtumai, Lietuvos Respublikos įstatymų neišmanymas. Globos koordinatoriai išgyvena teigiamas emocijas, kai pasiekiamas realus rezultatas: yra galimybė suteikti pagalbą arba ji yra suteikiama. Neigiamas emocijas globos koordinatoriams kelia nesibaigiantis karas Ukrainoje, karo pabėgėlių globėjų šeimų, tiek likusių Lietuvoje, tiek grįžusių į tėvynę ar išvykusių į kitas šalis, ateities perspektyvos.

Mobiliosios programėlės Garso matuoklis naudojimo transporto triukšmo lygio tyrimui galimybės analizė

Ingrida Pliopaitė Bataitienė — Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

Oficialiosios statistikos duomenų bazės duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo registruota 2 223 549 transporto priemonių, kurių vidutinis amžius – apie 17 metų, o didžioji jų dalis varomos kuru, pagamintu iš naftos produktų. Didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, vis daugiau žmonių susiduria su akustiniu diskomfortu. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad aplinkos triukšmas yra antra pagrindinė ligų priežastis po oro taršos. Apie 100 milijonų žmonių ES valstybėse narėse yra veikiama didesnio nei 55 dBA kelių transporto triukšmo, o 32 milijonai yra veikiami triukšmo lygio, didesnio nei 65 dBA. Dėl nuolatinio triukšmo poveikio gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų: miego ir mokymosi sutrikimų, hipertenzija, išeminė širdies liga, susierzinimas, gali pablogėti psichinė sveikata ir pan. Triukšmo poveikio sveikatai valdymas visų pirma priklauso nuo tikslių garso lygio matavimų. Transporto triukšmo problemos sprendimui svarbūs ne tik teisės aktai, kuriais reglamentuojamas triukšmo lygis, inžineriniai statiniai triukšmui mažinti, darnus miestų planavimas, bet ir visuomenės švietimas. Didėjantis supratimas apie neigiamą triukšmo poveikį visuomenės sveikatai lemia poreikį matuoti triukšmą, įtraukiant visuomenę į stebėsenos procesus. Vienas iš visuomenės įsitraukimo būdų galėtų būti realizuojamas panaudojant išmaniuosius telefonus, kuriuose įdiegta garso matavimo programa. Straipsnyje analizuojama transporto triukšmo lygio matavimo galimybė naudojant dvi skirtingas matavimo priemones – garso matuoklį bei mobiliąją programėlę. Transporto triukšmo lygio matavimai atlikti Kauno g., Utenoje. Triukšmo lygis tirtas naudojant garso lygio matuoklį AZ8922 Digital Sound Level Meter ir išmanųjį telefoną Samsung Galaxy A55, kuriame įdiegta garso lygio matavimo programėlė Garso matuoklis. Nustatyta, kad vidutinis transporto triukšmo lygis Kauno g. (Utenoje) kito 57,3-64,4 dBA (matuojant garso matuokliu AZ8922) ir 69,0-74,3 dBA (matuojant mobiliąja programėle Garso matuoklis) ribose. Remiantis gautų transporto triukšmo lygio matavimo rezultatų, nustatytų dviem skirtingomis matavimo priemonėmis penkiuose matavimo taškuose tomis pačiomis aplinkos sąlygomis, analize, galima daryti išvadą, kad mobilioji programėlė Garso matuoklis pateikė vidutiniškai 9,9–11,7 dBA didesnius garso lygio matavimo rezultatus, neatsižvelgiant į triukšmo lygį.

Armonos upės ekologinė būklė: 2015 ir 2024 m. tyrimų rezultatų įvertinimas

Inga Stankevičienė, Ingrida Radveikienė, Jolanta Jurkevičiūtė — Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

Upių vandens kokybės pokyčius lemia tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai veiksniai. Natūralūs procesai, tokie kaip klimato kaita, geocheminiai pokyčiai ir hidrologinės sąlygos, veikia upių ekosistemas, tačiau didžiausią poveikį dažniausiai daro žmogaus veikla. Pagrindiniai taršos šaltiniai – žemės ūkio veikla, nuotekų išleidimas, hidromorfologiniai upių pokyčiai bei tarša iš kaimyninių šalių. Literatūroje teigiama, kad didelę įtaką upių ekologinei būklei daro azoto ir fosforo junginių perteklius, kuris skatina eutrofikacijos procesus. Norint užtikrinti paviršinių vandens telkinių apsaugą ir tinkamą jų valdymą, svarbu nuolat stebėti jų būklę ir analizuoti pokyčius. Šio tyrimo tikslas – palyginti Armonos upės ekologinę būklę pagal fizikinius-cheminius rodiklius, remiantis 2015 ir 2024 metų tyrimų rezultatais. Armonos upė, esanti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, buvo tiriama siekiant nustatyti vandens kokybės pokyčius po devynerių metų. Tyrimu nustatyta, kad 2015 m. Armonos upėje didesnė tarša buvo pagal BDS₇, bendrojo azoto, fosfatų fosforo ir bendrojo fosforo kiekį. Šio tyrimo metu analizuoti rodikliai: ištirpusio deguonies kiekio, biocheminio deguonies suvartojimo (BDS₇), azoto (nitratų (NO₃-N), nitrito (NO₂-N), amonio (NH₄-N), bendrasis (N_b)) ir fosforo ((fosfatų) PO₄-P, (bendrasis) P_b) junginių koncentracijos, taip pat pagrindinių jonų – sulfatų, chloridų, kalcio, magnio, natrio ir kalio koncentracijos. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2024 metais upės vanduo beveik visuose mėginių paėmimo taškuose atitiko gerą arba labai gerą ekologinę būklę. Tačiau kai kuriuose ruožuose, ypač žemiau santakos su intaku Pavarklu ir šalia gyvenviečių, nustatyti padidėję azoto ir fosforo junginių kiekiai, rodantys taršos šaltinius. Lyginant su 2015 metų tyrimo rezultatais, nustatyta mažesnė biocheminio deguonies suvartojimo ir fosfatų koncentracija. Tačiau upės būklė pagal nitratų azoto kiekį išliko vidutinė žemiau santakos su Pavarklo upe ir prie santakos su Šventosios upe. Be to, nustatyta, kad šiuose mėginių paėmimo taškuose 2024 m. nitratų azoto koncentracija buvo didesnė nei 2015 m., o tai, manoma, galėjo lemti pasklidoji ir sutelktoji tarša.

Papildomo agurkų daigų apšvietimo Hortiled tipo lempomis įtaka vaisių kokybei ir derliui

Mon, 12 May 2025 00:00:00 +0000

Šviesa yra pagrindinis energijos šaltinis augalams. Visos šviesos savybės įtakoja augalų vystymąsi ir organų formavimąsi. Papildomas dirbtinis apšvietimas tampa vis populiaresniu pasirinkimu. Įvairiems augalams galima užtikrinti geriausias apšvietimo sąlygas ir net padidinti derlių bei kokybę. Tyrimai atlikti Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto, Maisto ir agrotechnologijų katedros laboratorijose 2022 metais. Darbo tikslas buvo įvertinti papildomo apšvietimo Hortiled tipo lempomis įtaką agurkų daigų ir vaisių kokybei bei derliaus kiekiui. Tyrimo objektas – paprastojo agurko (Cucumis sativus L.) hibridas ‘Wisconsin SMR 58’. Kontrolė laikyta įprastomis sąlygomis, be papildomo apšvietimo. Auginant daigus ir augalus buvo naudojamas 250 µmol m^-2s^-1 fotonų srauto tankis, puslaidininkių lempų skleidžiama šviesa kartu su lauko šviesa dienos metu. Naudojant laiko reguliatorių apšvietimas automatiškai buvo įjungiamas 14 valandų laikotarpiui. Eksperimentas atliktas trimis pakartojimais. Augalų biometriniai parametrai vertinti nuo gegužės 2 d. iki birželio 11 d. Fiksuota daigų kokybė, sverti ir vertinti vaisiai. Taip pat buvo nustatytas tirpiųjų sausųjų medžiagų (proc.), nitratų NO₃-N (ppm) kiekis vaisiuose, chlorofilo kiekio indekso pokyčiai lapuose. Atlikto tyrimo duomenimis, kontrolinio varianto daigai buvo labiau ištįsę, o naudojant papildomą apšvietimą 16 % žemesni. Hipokotilio skersmuo tarp variantų skyrėsi 0,19 cm. Naudojant Hortiled tipo lempų apšvietimą, agurkų daigų skersmuo buvo didesnis. Nustatyta, kad papildomas apšvietimas lėmė didesnį chlorofilo kiekį – 299. Tačiau didelio pokyčio lyginant su kontroliniu variantu nebuvo. Kontroliniai augalai buvo labiau ištįsę, todėl užmezgė mažiau vaisių. Su papildomu apšvietimu augintų agurkų daigai buvo kompaktiškesni, suformavo daugiau žiedų, o tai įtakojo didesnį vaisių kiekį. Nitratų NO₃-N (ppm) kiekis vaisiuose skyrėsi beveik 2 kartus (lyginant su kontrole). Su Hortiled tipo lempomis apšviesti agurkai nitratų sukaupė reikšmingai mažiau.