Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose

Pronuotos pėdos padėties sąsaja su vaikų dinamine laikysena. Vienmomentinis skerspjūvio tyrimas

Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo mažens. Rūpinimasis savo sveikata turi tapti gyvenimo būdu. Vienas iš Lietuvos Respublikos (LR) Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) 2022 m. veiklos prioritetų – sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas (SAM, 2022). Laikysenos pakenkimas – tai antras pagal dažnumą sutrikimas, kuris nustatomas vaikams profilaktinių tyrimų metų (Higienos Instituto Sveikatos informacijos centras, 2020). Laikysena pradeda formuotis vaikystėje ir nusistovi baigus augti, nors šiek tiek keičiasi per visą gyvenimą. Laikysena nėra fiksuota būsena – tai kūno padėtis erdvėje ne tik sėdint arba stovint, bet ir judant. Pėdos padėtis turi svarbią įtaką kūno laikysenai ir pusiausvyrai. Dažniausiai pasitaikanti pėdos deformacija – pronuota pėda (arba plokščia pėda) (Filardi, 2018). Plungės miesto ir rajono vaikų darželiuose ir pradinio ugdymo įstaigose buvo organizuojamas vienmomentinis skersinio pjūvio tyrimas. Duomenys buvo renkami nuo 2022-09-16 iki 2023-01-13. Tyrime dalyvavo 528 vaikai, kurių amžius buvo 5–7 metai. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti pronuotos pėdos padėties sąsają su vaikų dinamine laikysena. Tyrimo metu buvo taikomi šie tyrimo metodai: dinaminės laikysenos vertinimas, naudojant pritūpimų su iškeltomis virš galvos rankomis testą bei pėdos padėties vertinimas, naudojant pėdos padėties indekso apskaičiavimą, statistinė duomenų analizė, naudojant „Microsoft Office Excel 2020“ ir „IBM SPSS Statistics“ V 27.0 programas, požymių nepriklausomumo vertinimas, naudojant Chi-kvadrato kriterijaus skaičiavimą. Įvertinus dinaminę laikyseną, daugumai vaikų buvo stebimi kompensaciniai judesiai, berniukams šie judesiai pasireiškė dažniau nei mergaitėms. Kompensaciniai judesiai dažniau pasireiškė mokyklinio (6–7 m.) nei ikimokyklinio amžiaus (5–6 m.) vaikams. Pėdos padėties vertinimo duomenimis, didžiajai daugumai tiriamųjų nustatyta normali pėdos padėtis, trečdaliui – pronuota pėda, berniukams nustatyta dažnesnis pronuotos pėdos pasireiškimas nei mergaitėms. Analizuojant sąsajas tarp pronuotos pėdos ir dinaminės laikysenos, pastebėta, kad tiriamiesiems, kuriems buvo nustatytos pronuotos pėdos, kompensaciniai judesiai buvo dažnesni lyginant su tiriamaisiais, kurių pėdos padėtis buvo normali.

Nuolatinio pasyvaus judesio aparato taikymas, pacientams po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos, kojos funkcijai atgauti

Asta Markauskienė, Kristina Žukienė, Gabija Stonkutė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Lietuvoje kelio sąnario endoprotezavimo operacija yra viena dažniausiai atliekamų ortopedinių operacijų. Kasmet jų atliekama daugiau nei trys tūkstančiai. Tokiam aukštam endoprotezavimo operacijų skaičiui įtakos turi biologinis senėjimas bei lėtinių uždegiminių sąnarių ligų didėjimas. Kelio sąnario osteoartritu serga daugiau nei trečdalis žmonių vyresnių kaip 45 metų amžiaus. Kelio sąnario osteoartritas apriboja kelio sąnario judesių amplitudes ir turi įtakos funkcinei veiklai. Kelio judesių amplitudžių atgavimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo endoprotezavimo rodiklių. Norint atgauti funkciją, būtina pasiekti reikiamas judesio amplitudes. Kineziterapijos metu naudojamas nuolatinio pasyvaus judesio aparatas užtikrina ankstyvus judesius per kelio sąnarį. Tai viena iš daugelio kineziterapijos metu naudojamų priemonių ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Teoriniu požiūriu, nuolatinio pasyvaus judesio aparato naudojimas po kelio sąnario endoprotezavimo operacijų gerina amplitudes kelio sąnaryje, padeda sumažinti pooperacinį tinimą, skausmą, gerina kraujotaką bei padeda išvengti sąaugų susidarymo. Naujausios tyrimo išvados rodo, kad po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos nuolatinio pasyvaus judesio aparato taikymas dvi valandas per dieną kartu su pratimais žymiai padidina blauzdos lenkimo amplitudę, nesukeliant skausmo. Šio tyrimo tikslas – atskleisti nuolatinio pasyvaus judesio aparato taikymą pacientams po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos, kojos funkcijai atgauti. Tyrimo metu atlikti skausmo intensyvumo, tinimo judesių amplitudės, raumenų jėgos ir funkcinio pajėgumo vertinimai. Įvertinus nuolatinio pasyvaus judesio aparato taikymą pacientams po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos, skausmo intensyvumas, tinimas po kineziterapijos sumažėjo, blauzdos judesių amplitudė, raumenų jėga, funkcinis pajėgumas padidėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05).

Šlaunies keturgalvio raumens izometrinės jėgos, storio, blauzdos judesių amplitudžių, skausmo ir edemos dydžio bei KMI sąsajos po kelio sąnario endoprotezavimo

Daiva Lenčiauskienė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Daugiau kaip 50 proc. pacientų, kuriems atliekamas kelio sąnario endoprotezavimas, yra nutukę (Odum ir kt., 2013). Be lokalaus uždegimo, sukelto šlaunies tiesiamojo raumens pažeidos operacijos metu, organizmą veikia lėtinis, sisteminis, nutukimo paveiktas uždegimas. Blogėja sisteminė kraujotaka, mažėja raumeninio audinio jėga ir storis, didėja intraraumeninių riebalų kiekis, vystosi atsparumas insulinui (Vincent ir kt., 2012). Palangos reabilitacijos ligoninėje atliktas kiekybinis, vienmomentinis skerspjūvio tyrimas. Duomenys buvo renkami nuo 2020-06-30 iki 2020-09-30. Tyrime dalyvavo 21 (68,2±4,61 metų) pacientas po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Atsižvelgiant į KMI (kūno masės indeksas), tiriamieji suskirstyti į tris grupes. I grupės tiriamieji turėjo antsvorį, II grupės – I laipsnio nutukimą, III grupės – II laipsnio nutukimą. Kiekvienoje grupėje buvo po 7 tiriamuosius. Šio tyrimo tikslas – įvertinti šlaunies keturgalvio raumens izometrinės jėgos, storio, blauzdos judesių amplitudžių, skausmo ir edemos dydžio bei nutukimo sąsajas po kelio sąnario endoprotezavimo.Tyrimo metu taikyti šie tyrimo metodai: skausmo intensyvumo vertinimas, goniometrija, antropometrija, skaitmeninė rankinė dinamometrija, ultrasonografija. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 25.0 statistinės analizės paketus. Ryšiui tarp parametrų įvertinti naudotas neparametrinis Spirmeno koreliacijos koeficentas r, įvertintas jo patikimumas. Esant p<0,05 koreliacijos koeficientas vertintas kaip statistiškai reikšmingas. Tyrimo rezultatai neatskleidė statistiškai reikšmingų sąsajų tarp nutukimo ir šlaunies keturgalvio raumens izometrinės jėgos, blauzdos judesių amplitudžių, skausmo ir edemos dydžio po kelio sąnario endoprotezavimo.

Socialinio verslo kūrimo patirčių socialiniame darbe

Liveta Snitkienė, Neringa Povilaitienė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Socialinio verslo kūrimas yra naujas ir atliepiantis visuomenės poreikius verslas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, tačiau yra dar gana naujas darinys teisinėje sferoje bei tyrimų praktikoje. Šiame straipsnyje analizuojama teorinė bei praktinė socialinio verslo kūrimo patirtis, socialinio verslo koncepcijos, sampratos, svarbos, poveikio bei socialinio darbo ir socialinio verslo sąsajų konstruktai. Pabrėžtina, kad socialinis verslas neturi vieno, aiškaus apibrėžimo ir teisinio reglamentavimo, be to, socialinio verslo koncepcija skiriasi kiekvienoje valstybėje. Atskleidžiami socialinio verslo kūrimo motyvai: tikėjimas, entuziazmas, idėjiškumas, noras dalytis, padėti, išreikšti save, ugdyti bendruomenę / visuomenę ir pan. Identifikuojama, kad socialiniai verslininkai neretai siekia ne finansinės naudos, o konstruktyvaus problemų sprendimo. Reikia pažymėti, kad socialinio verslo konstruktas ribotai įtraukiamas į socialinio darbo tyrimus, nors socialinis darbas ir socialinis verslas turi akivaizdžiai glaudžias sąsajas. Straipsnyje pristatomi atlikto kokybinio tyrimo, taikant iš dalies struktūruoto interviu metodą ir naratyvo analizę, rezultatai. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinio darbuotojo socialinio verslo kūrimo patirtis. Atliekant tyrimą apklausta socialinė darbuotoja, socialinio verslo Lietuvoje atstovė, kuri pasidalijo savo patirtimi kuriant socialinį verslą. Pagrindiniai rezultatai: atskleisti menko teisinio reglamentavimo bei finansavimo keliami iššūkiai kuriant socialinį verslą, įvairus bendruomenės / visuomenės požiūris, ne visada matuojamas socialinis poveikis, taip pat atskleisti iššūkiai, kurie gali laukti ateityje, bei socialinio darbuotojo patirtys bei vidiniai motyvai, turėję įtakos socialinio verslo kūrimui. Tyrimo metu nustatyta, kad socialiniams verslininkams nerimą kelia tarptautiniai ir globaliniai pokyčiai, teisinis reglamentavimas dėl socialinio verslo perdavimo kitiems asmenims bei dilema dėl kokybinės ir kiekybinės socialinio verslo plėtros.

The analysis of structural changes in the Lithuanian economic sectors under conditions of uncertainty

Artūras Vitas — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

The research aims to analyse the structural changes in Lithuanian economic sectors from 1995 to 2022. Structural changes in this research are understood as changes in gross value added by an economic sector during the period analysed. The greatest decreases in GDP happened in 1999, 2009, and 2020. During this period, economic crises in Lithuania were recorded practically every 10 years. The economic recession of 1999 is partly related to the Russian economic crisis. The negative growth in GDP in 2009 is related to the global financial crisis. When the COVID-19 pandemic began, Lithuania recorded zero GDP growth. The analysis of the period 1995-2022 reveals that the Lithuanian economy was constantly affected by short-term external turbulence but remained resistant to serious shocks. During these fluctuations, changes were formed in the structure of the economy. Some sectors of the economy expanded more, others - less. In 2004, compared to 1995, the share of agriculture in the structure of the economy decreased by almost 60 per cent. The share of financial intermediation decreased by 13.6 per cent, and other sectors decreased by almost 23 per cent. Between 1995 and 2004, the most intense structural changes were in agriculture, trade, and other sectors. In 2009, compared to 2004, the share of agriculture in the structure of the economy decreased by almost 39 per cent. The share of manufacturing decreased by 16.8 per cent, and construction decreased by almost 9.6 per cent. From 2004 to 2008, the fastest development of the construction sector was recorded, which is related to the active development of real estate. In 2004-2009, the most intense structural changes were in the agriculture, industry, and financial intermediary sectors. In 2019, compared to 2009, the share of industry in the structure of the economy decreased by almost 2 per cent, the financial sector decreased by 12 per cent, and other sectors decreased by 6 per cent. In 2009-2019, the most intense structural changes were in the agriculture, construction, and financial sectors. From 2019 to 2022, the most intense structural changes were in industry and financial sectors. In the ideal case, the positive result of structural changes is economic progress. During economic progress, there is an even and long-term development of all economic sectors. Because the structure of the economy is a complex mechanism, changes in it must not be too speedy and not chaotic. Only then could economic progress be the result of structural changes.

Socialinio darbuotojo perfekcionizmo sąsajos su profesiniu perdegimu

Lina Kankalė, Laima Milkintaitė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Socialinių problemų gausa yra paskata socialinio darbo plėtojimuisi visame pasaulyje. Socialinio darbo profesija orientuota į pagalbą kitiems, pažeidžiamoje situacijoje atsidūrusiems žmonėms. Todėl profesinio perdegimo sindromas taip yra labai aktuali problema dirbant socialinio darbo srityje. Socialinio darbuotojo veiklos efektyvumas priklauso nuo daugybės išorinių ir vidinių veiksnių, o vienu iš jų gali būti asmeninės savybės. Pervargimas gali labai veikti tiek vidinę, tiek išorinę socialinę darbuotojo asmenybės kaitą. Yra išskiriamos dvi profesinį perdegimą tyrinėjančios sritys: pirmoji – profesinio perdegimo sąsajos su situaciniais veiksniais, t. y. su darbo, organizaciniais ir profesiniais, kita – profesinio perdegimo sąsajos su individualiais veiksniais, t. y. su žmonių demografinėmis charakteristikomis bei asmenybės bruožais. Socialinio darbuotojo veikloje yra daug kasdien patiriamų veiksnių, galinčių lemti profesinį perdegimą – stresas, per didelė darbo apkrova, emocinių išteklių išeikvojimas, vaidmenų konfliktas, dalyvavimas sudėtingose situacijose ir pan. Teigiama, jog perfekcionizmas – kaip asmenybės bruožas – taip pat gali skatinti pervargimą, ypač darbuotojams, kurių profesinė veikla susijusi su pagalba kitiems: medikams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams, pedagogams. Mokslo informacijos šaltiniuose perfekcionizmas ir profesinis perdegimas nagrinėjami išsamiai, o tyrimai atliekami įvairiose profesinėse srityse – medicinos darbuotojų, mokytojų, sportininkų ir kt., tačiau tyrimų socialinio darbo srityje, susiejančių perfekcionizmą su profesiniu perdegimu, Lietuvoje nepavyko rasti. Straipsnyje apibrėžiama perfekcionizmo bei profesinio perdegimo samprata, pateikiama tyrimo metodika bei išanalizuoti statistinių tyrimo duomenų rezultatai. Šio tyrimo tikslas – nustatyti socialinio darbuotojo perfekcionizmo ir profesinio perdegimo sąsajas. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 144 socialiniai darbuotojai, dirbantys penkiose įvairias socialines paslaugas Lietuvoje teikiančiose įstaigose. Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp aukštų standartų ir nuasmeninimo, aukštų standartų ir emocinio išsekimo, tvarkingumo ir emocinio išsekimo, prieštaringumų ir nuasmeninimo, prieštaringumų ir sumažėjusio asmeninio efektyvumo jausmo bei prieštaringumų ir emocinio išsekimo.

Lietuvos savivaldybių interneto svetainių kokybės vertinimas

Ieva Aladaitienė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Informacinių technologijų pažanga lėmė e. valdžios kūrimąsi ir plėtrą internete. E. paslaugų teikimas piliečiams paskatina vis dažniau lankytis savivaldybės interneto svetainėje ir naudotis įvairiomis e. paslaugomis. Lietuvos savivaldybių svetainėse daugėja įvairių e. paslaugų bei teikiamų funkcijų piliečiams, todėl tampa svarbu aptarti vietos valdžios ir piliečių bendravimą virtualioje skaitmeninėje erdvėje. Vietos valdžios ir piliečių interakcija veikia priimamus politinius sprendimus bendruomenėje. Interneto svetainės reprezentuoja politinės institucijos įvaizdį viešojoje skaitmeninėje erdvėje. Straipsnio tikslas yra įvertinti Lietuvos savivaldybių interneto svetainių kokybės vertinimo modelio pritaikomumą. Svarbu atskleisti politinių institucijų interneto svetainių vertinimo modelio pagrindinius dalyvius ir išskirti vertinimo kriterijus, lemiančius interneto svetainės kokybę. Straipsnio teorinėje dalyje analizuojama interneto svetainių kokybės vertinimo modeliai, formuojama tyrimo metodika ir atliekamas Lietuvos savivaldybių interneto svetainių kokybinis tyrimas. Straipsnyje taikomi šie metodai: mokslinių šaltinių analizė ir turinio analizė. Darbo rezultatas yra atskleistas Lietuvos savivaldybių interneto svetainių kokybės vertinimas, tai padeda paaiškinti įdiegtų funkcijų veikimą ir atskleisti interakcijos veiksnį tarp vietos valdžios ir piliečių. Interneto svetainių vertinimas yra nevienareikšmiškas, tai priklauso nuo svetainės tipo, įgyvendinamos institucijos veiklos ir dalyvių. Lietuvos savivaldybės atsižvelgdamos į interneto svetainės platformos galimybes taiko e. valdžios paslaugas piliečiams, tačiau interakcija tarp piliečių ir vietos valdžios apsiriboja tik individualiomis konsultacijomis. Responsyvumas yra pasiekiamas tik bendraujant asmeniškai. Šiuo atveju, interakcija yra sąlygota atitinkamos savivaldybės darbuotojo turima kompetencija.

Social support for families raising children with autism spectrum disorders

Danutė Klokmanienė, Loreta Klokmanienė, Audronė Rimkuvienė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

The article reviews the issues the families raising children with Autism Spectrum Disorders encounter and the assistance available. The theoretical part presents the concept of Autism Spectrum Disorders and reviews the legal acts regulating family support and the need for social worker’s assistance for those families. The disorder usually manifests itself in early childhood, but the symptoms of autism can also appear later when social norms exceed the individual’s capabilities. Currently, there is no cure for Autism Spectrum Disorders, but various scientific studies show that it can be facilitated with various treatments.
The research data show that after the child’s diagnosis, families received various social support; they were provided with the child’s disability and care money, sanatorium treatment, speech therapist services, special kindergarten education services, and psychologist services.
It has also been determined that parents often face problems, such as financial difficulties, disturbed life rhythm, changed family functions, changes in family relationships, stress, and anxiety. It has been revealed that families raising children with Autism Spectrum Disorders lack free psychological counselling, greater financial support and information about autism spectrum disorder in one place. Parents often cannot find work because employers do not create favourable conditions allowing them to align parents’ working hours to the working hours of the child’s education institution. Parents of children with Autism Spectrum Disorders face social rejection and bullying and lack qualified professionals and the social support necessary. The research participants revealed a particular shortage of social workers’ services, organisation of children’s occupation, free therapy options, temporary respite services, and qualified specialists who would be ready to work with children with Autism Spectrum Disorders.

Šeimų, patiriančių socialinę riziką, informavimas apie pakartotinio smurto prevenciją

Skaidrė Račkauskienė, Agnė Zbarauskienė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Pasikartojantis smurtas artimoje aplinkoje, pasireiškiantis fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio poveikio veiksmais, išlieka opia problema dėl nuoseklios, sistemingos ir ilgalaikės prevencijos stokos. Nors nacionaliniu lygmeniu priimtuose norminiuose dokumentuose numatytos tiek bendrosios prevencijos priemonės, tiek konkrečios priemonės, kurios padeda apsaugoti smurtą patyrusį asmenį nuo pakartotinio smurto, praktika dažnai rodo, kad prevenciniai veiksmai priklauso nuo skirtingų smurto atvejų pobūdžio ir gali varijuoti priklausomai nuo atvejo specifikos. Skirtingoms institucijoms, dirbančioms su smurto užkardymo problemomis artimoje aplinkoje, priskiriamos funkcijos ir atsakomybė, tačiau nenumatomi institucijų bendradarbiavimo ir tęstinumo veiksniai. Pasikartojantis smurtas, vykstantis dėl socialinės, ekonominės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, sukelia smurto apraiškų baimę aukai. Socialiniai darbuotojai savo profesinėje veikloje dažnai susiduria, kad tokie pasikartojantys ir sisteminiai pažeidimai yra taip įsišakniję, kad smurto auka nesikreipia pagalbos, toks elgesys šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, tampa normalizuotas – smurtas yra neigiamas ir / ar pateisinamas. Šiame straipsnyje analizuojamos pakartotinio smurto šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, prevencijos priemonės ir būdai, taikomi socialinių darbuotojų siekiant užkardyti pakartotinio smurto problemą artimoje aplinkoje. Atskleidžiama, kaip netiesioginio poveikio priemonės – pozityvios tėvystės ir socialinių įgūdžių programos, priklausomybės konsultantų paslaugos – stiprina šeimos narių apsauginius ir atsparumo veiksnius ir prisideda prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo lygio. Išryškinamos įvairios bendradarbiavimo praktikos ir patirtys su policijos, probacijos, vaikų teisių, mobilių komandų ir krizių centrų specialistais pakartotinio smurto prevencijos srityje. Detalizuojami sistemingi socialinių darbuotojų veiksmai informuojant šeimas apie smurto atpažinimą, neatidėliotinus veiksmus iškilus smurto grėsmei, galimą pagalbą ir smurtinio elgesio pasekmes. Aptariama, kiek svarbi yra socialinio darbuotojo profesinė laikysena kontakto su šeimos nariais metu, kaip empatiškas elgesys padeda užmegzti ryšį su šeima šiame jautriame ir skaudžiame smurto problemos lauke.

Socialinio darbuotojo patiriami sunkumai dirbant su asmenimis, turinčiais priklausomybę

Kristina Pocienė, Rasvita Baltutienė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Europoje ir visame pasaulyje viena opiausių socialinių ir sveikatos problemų išlieka priklausomybė nuo įvairių psichoaktyvių medžiagų. Pagal Tarptautinių ligų klasifikavimo sąrašą (2015), priklausomybės sindromas – tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo. Priklausomybės sindromo požymiams priskiriamas asmens stiprus troškimas vartoti alkoholinius gėrimus; sunku kontroliuoti vartojimą ar yra vartojama, neatsižvelgiant į pasekmes, kurios gali būti itin žalingos; asmens įsipareigojimai ar kiti veiksmai yra ne tokie svarbūs nei medžiagos vartojimas; asmuo toleruoja vartojamą medžiagą ir kai kuriais atvejais vystosi fizinė abstinencijos būklė. Kenksmingas alkoholio vartojimas sudaro 5,1 proc. viso pasaulio ligų, Europoje alkoholio suvartojama daugiausia, o Lietuva pirmauja pagal suvartojamą alkoholio kiekį tūkstančiui gyventojų. Lietuvoje nelegalias psichoaktyvias medžiagas yra vartoję daugiau nei 1 iš 10 žmonių. 2015 metais Lietuvoje nuo apsinuodijimo psichoaktyviomis medžiagomis arba perdozavimo tarp suaugusiųjų mirė 59 žmonės milijonui žmonių, o Europos vidurkis buvo 20,3 mirtys milijonui žmonių. Asmenys, sergantys priklausomybės ligomis, ilgainiui patiria socialinę atskirtį – praranda būstą, darbą, šeimą ir lieka atstumti visuomenės, todėl vienas iš prioritetų yra skatinti tokius asmenis gydytis ir sugrįžti į normalų gyvenimą. Socialiniai darbuotojai, dirbdami su priklausomybę turinčiais asmenimis, neretai susiduria su daugybe iššūkių, tokių kaip įvairūs emociniai išgyvenimai, perdegimas bei galimos psichologinės traumos. Siekiant užtikrinti, kad socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos išliktų kokybiškos bei darbuotojo fizinė ir psichologinė sveikata išliktų stabili, yra ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į socialinių darbuotojų patiriamus iššūkius, dirbant su priklausomais asmenimis. Pastebima, kad Lietuvoje trūksta tyrimų, kuriuose būtų tyrinėti socialinio darbuotojo patiriami sunkumai, dirbant su priklausomybę turinčiais asmenimis. Siekiant, kad socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos būtų efektyvios, priklausomi asmenys gautų jiems reikiama pagalbą bei darbuotojas jaustų pasitenkinimą darbu, yra labai svarbu nustatyti, su kokiais profesiniais bei emociniais iššūkiais susiduria socialiniai darbuotojai, dirbdami su priklausomais asmenimis, todėl straipsnyje analizuojama, kokius sunkumus patiria socialiniai darbuotojai, dirbdami su priklausomybę turinčiais asmenimis.

Jaunuolių, išėjusių iš bendruomeninių vaikų globos namų, patirtys gyvenant savarankiškai

Akvilė Virbalienė, Laura Šimkevičiūtė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Straipsnyje atskleidžiama, kad iš bendruomeninių vaikų globos namų išėję ir savarankiškai gyvenantys jaunuoliai išgyvena ir teigiamas, ir neigiamas patirtis. Kai kuriems savarankiškas gyvenimas yra laukiamas ir sėkmingas gyvenimo laikotarpis, o kitiems – sunkus etapas psichologiniais, socialiniais ar kitais aspektais. Visgi, šia tema trūksta tyrimų, kurie analizuotų jaunuolių, išėjusių iš bendruomeninių vaikų globos namų, patirtis gyvenant savarankiškai. Straipsnyje aptariama, kad savarankiško gyvenimo pradžioje jaunuoliai patiria nemažai sunkumų: nepasitiki savimi, bijo savarankiško gyvenimo ir asmenų, kurių nepažįsta, taip pat dažnai nusistato prieš save ir prieš juos supantį pasaulį, neturi motyvacijos. Tyrime taip pat nustatyta, kad svarbūs pagalbos šaltiniai savarankiško gyvenimo pradžioje yra bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų palaikymas ir pagalbos teikimas, artimųjų teikiama socialinė parama, draugų palaikymas ir buvimas šalia, kitų įstaigų teikiama pagalba. Tyrimas padėjo nustatyti, kad savarankiško gyvenimo pradžioje jaunuoliai patiria psichinės sveikatos, elgesio, išsilavinimo, finansų, būsto, emocinio, psichologinio, materialinio palaikymo ir paramos trūkumą. Dėl paramos trūkumo jaunuoliai nepasitiki ne tik savimi, tačiau ir turimais įgūdžiais, jaučia nepilnavertiškumo ir neužtikrintumo jausmus. Tenka patirti nerimą ir baimę dėl ateities ir savarankiško gyvenimo. Išėjusiems iš bendruomeninių vaikų globos namų jaunuoliams svarbi socialinė parama iš artimųjų, įstaigų ar draugų, nes tai suteikia drąsos ir motyvacijos veikti dėl išsikeltų tikslų, palaiko gerą savijautą, stiprina socialinį tinklą, mažina socialinės atskirties riziką, užkerta kelią įvairioms priklausomybėms ar psichinės sveikatos ligoms. Tai užtikrina kokybiškesnį gyvenimą įvairiose srityse: išsilavinimo, karjeros, būsto, finansų ar pan. Vienas iš svarbiausių savarankiško gyvenimo aspektų, užtikrinančių sėkmingą integraciją visuomenėje, yra savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas. Įgyti savarankiško gyvenimo įgūdžiai jaunuoliams padeda įveikti kylančius sunkumus, sukuria naujas galimybes, jaunuoliai jaučiasi labiau pasitikintys savimi įvairiose gyvenimo srityse: siekiant išsilavinimo, ieškant darbo, įgyjant būstą, palaikant socialinius ryšius, tvarkantis kasdieniniame gyvenime.

Socialinio darbuotojo kompetencijos atliekant įvairius vaidmenis dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis

Tomas Virbalis, Inga Arbataitienė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Psichikos sveikatos sutrikimai yra labai paplitę visame pasaulyje. Tai yra didžiulė problema, kuri turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir socialinei gerovei, darbingumui ir gyvenimo kokybei. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene. Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus. Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę. Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys gali skirtis priklausomai nuo asmens poreikių ir galimybių. Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Svarbu, kad socialinis darbuotojas nuolat vystytų savo kompetencijas, gebėjimus ir žinias, kad galėtų atlikti savo darbo funkcijas kokybiškai ir tinkamai reaguotų į iššūkius, su kuriais susiduria. Tai gali apimti savęs vertinimą, refleksiją, mokymąsi, taip pat reikia turėti gerą palaikymo ir paramos sistemą siekiant gerų darbo rezultatų. Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą. Kiekvienas atliekamas vaidmuo yra svarbus ir prisideda prie bendro tikslo – gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias. Tai skatina darbuotojų motyvacijos augimą ir užtikrina organizacijos narių kvalifikacijos lygio išlaikymą.

Socialinių tinklų galimybių taikymas Lietuvos viešojo transporto įmonių komunikacijoje

Adomas Taraskevičius — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Vis daugiau įvairaus amžiaus piliečių naudojantis socialiniais tinklais, viešojo transporto įmonėms taip pat labai svarbu ne tik turėti paskyras socialiniuose tinkluose, bet ir tinkamai jas valdyti – komunikuoti jose reguliariai, skelbti kokybišką turinį. Įvairūs mokslininkai pastebi, kad įmonės ir organizacijos dažnai visai atsisako interneto svetainių ir renkasi naudoti socialinius tinklus, o dažniausiai – socialinį tinklą „Facebook“, kuris ir keleivių vežėjams suteikia plačias galimybes. Socialinių tinklų platformos gali būti naudojamos ne tik informacijai skleisti (pavyzdžiui, apie tvarkaraščius, jų pasikeitimus), bet ir skatinti žmones keliauti viešuoju transportu, o tai Europos Sąjungai einant Žaliojo kurso kryptimi tampa itin aktualu. Socialiniai tinklai viešojo transporto įmonėms tinka ir norint bendrauti su keleiviais, išgirsti jų pageidavimus, pastabas bei atsižvelgiant į jas tobulinti savo teikiamas paslaugas. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas, ar Lietuvoje veikiančios viešojo transporto įmonės, vežančios keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, tinkamai išnaudoja socialinių tinklų suteikiamą potencialą. Autorius analizuoja socialinių tinklų svarbą viešojo transporto įmonėse, jų panaudojimo galimybes ir būdus. Svarstoma, kodėl norint pritraukti daugiau keleivių naudotis viešuoju transportu svarbu komunikuoti ne viename socialiniame tinkle. Pristačius komunikacijos socialiniuose tinkluose transporto sektoriuje teorinius aspektus, toliau, pasitelkus socialinių tinklų kiekybinę ir kokybinę analizę, vertinama Lietuvos keleivių vežimo įmonių, vežančių keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, komunikacija socialiniuose tinkluose. Konstatuojama, kad viešojo transporto įmonių komunikacija socialinių tinklų paskyrose dažnai yra neveiksminga, nenuosekli, skelbiamas nekokybiškas turinys, pasirenkami netinkami jo skelbimo būdai, o viešojo transporto įmonės apskritai nebendrauja su savo paskyrų sekėjais, nereaguoja į jų pastabas, komentarus ir klausimus. Autorius įžvelgia, kad Lietuvoje dirbantys keleivių vežėjai apskritai retai kada socialinius tinklus pasitelkia siekdami gyventojus skatinti persėsti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą. Taip pat pateikiami konkretūs siūlymai ir sprendimai, kaip būtų galima keleivių vežėjų komunikaciją socialiniuose tinkluose tobulinti.

Slopinimų skaičiavimas optinėje magistralėje su skirstomosiomis atšakomis

Rimantas Plėštys, Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė, Renata Gudaitienė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Optinės skaidulos yra naudojamos pasyviosios optinės prieigos tinkluose, kurie skirti vartotojų įjungimui į internetą. Kiekvieno vartotojo įjungimui galima naudoti tiek atskiras optines skaidulas, tiek panaudoti tas pačias. Jeigu esamose magistralėse nėra laisvų optinių skaidulų, tenka kloti naujus daug skaidulų turinčius optinius kabelius. Įvertinus, kad viena optine skaidula siunčiamų duomenų perdavimo spartos gali būti milijonus kartų didesnės palyginus su įvairių interneto vartotojų poreikiais, skaidula gali būti skirta nuo šimto iki tūkstančio vartotojų prijungimui. Šiuo atveju galima panaudoti optines skaidulas, esančias jau anksčiau paklotuose optiniuose kabeliuose, arba pakloti naujus, mažai optinių skaidulų turinčius magistralinius kabelius, kurių klojimo trasos būtų išsidėsčiusios arti vartotojų, o juose esančias skaidulas galima būtų sujungti įterpiant optinius daliklius reikiamose vietose. Tokiu atveju vartotojai jungiami panaudojant trijų išvadų optinius daliklius, kurių du išvadai skirti sudaryti magistralę, o trečias išvadas skirtas prijungti vartotojo įrangą. Pačios magistralės gali būti tiek be atšakų, tiek ir išsišakojančios. Atšakos jungiamos prie magistralinių daliklių trečiųjų išvadų. Darbe pateikiama magistralinių optinių daliklių parametrų apskaičiavimo metodika, įvertinanti signalo slopinimus optinėje skaiduloje bei signalo nuostolius pačiuose dalikliuose. Metodika panaudota ištirti per nuosekliai išdėstytus optinius magistralinius daliklius perduodamų signalų slopinimų pokyčius. Metodikos taikymas įgalina suvienodinti optinių signalų slopinimus nuo magistralės pradžios iki visų optinės magistralės daliklių išvadų. Metodikoje esantys skaičiavimo algoritmai taip pat įvertina optinių atšakų įtaką optinių signalų slopinimui. Parodyta, kaip pasikeičia optinio signalo slopinimai nuo magistralės pradžios iki visų išvadų skirtinguose magistralės vietose prijungus skirtingų slopinimų optines atšakas ir taip perskaičiavus optinių daliklių parametrus, kad signalo stiprumai visuose išvaduose būtų vienodi.

Investigation on the strength of expanded clay aggregate concrete specimens after thermal exposure

Danguolė Plungytė, Ričardas Plungė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

The article describes the results of a laboratory study of the properties of expanded clay blocks. Expanded clay concrete modular blocks are used to install chimney stacks. The research aims to determine how the physical-mechanical properties of the material change when they are exposed to high temperatures. The question is raised about how much the strength of the structural material can decrease if it is exposed to higher temperatures. To broader and more objectively determine the material properties, materials with different fillers were chosen for the sample blocks. 24 expanded clay concrete blocks were formed for the study. The samples were hardened under uniform conditions in the laboratory. After the anticipated hardening time, the weight of the samples was determined, and they were weighed again after thermal exposure. Having adjusted the mass of expanded clay samples, their compressive strength properties were investigated. The research was carried out in the KUT Building Materials Laboratory following the requirements for compressive strength established in the normative documents.
After comparing the changes in the weight of expanded clay concrete sample blocks before and after thermal effects, the obtained results showed that the weight of the samples with coarse expanded clay filler and fibre decreased significantly after temperature exposure at 105 °C. After exposure of the same samples to temperatures of 300 °C and 600 °C, their mass decreased even more.
Before performing the compressive strength test of expanded clay concrete samples, all sample cubes were numbered and divided into three groups after thermal exposure. To compare the research results, control samples were separated from each group of foamed cubes with different fillings. The results of the compressive strength of the control samples were compared with the results of the thermally affected samples. The research revealed that the samples with fine-grained filler retained the highest strength after exposure to high temperatures, while the strength results of all other samples with coarse filler and coarse filler with fibre were low. The comparison of the results of the compressive strength of expanded clay concrete samples with coarse fillers suggests that the samples with fibre remained stronger after exposure to high temperature (600 °C) than the samples without additives.
To sum up the results of the laboratory test of expanded clay concrete samples, it can be assumed that their strength may decrease by up to 38 per cent when exposed to expanded clay concrete at high temperatures for a longer period.

Polifenolinių junginių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo palyginimas pipirmėtės (Mentha piperita L.) ir katžolės (Nepeta faassenii L.) ekstraktuose

Jolanta Jurkevičiūtė, Ingrida Radveikienė, Nijolė Ružienė — Mon, 20 Nov 2023 00:00:00 +0000

Polifenoliniai junginiai priklauso biologiškai aktyvių junginių grupei, kurie aptinkami augaluose. Šiuo metu šiems junginiams skiriamas didelis dėmesys dėl jiems būdingų antioksidantinių, antimikrobinių, antikancerogeninių, antiuždegiminių ir kt. savybių. Šių junginių gausu notrelinės (Lamiaceae) šeimos augaluose: pipirmėtėse (Mentha piperita L.) ir faseno katžolėse (Nepeta faassenii L.). Todėl šie augalai gali būti naudojami kaip funkcinis maistas bei kosmetikos pramonėje, pvz., eterinių aliejų gamybai ir t. t. Katžolėse ir pipirmėtėse gausu terpenų, polifenolinių rūgščių ir jų darinių, kurie turi teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti polifenolinių junginių ir antioksidacinio aktyvumo kitimą laike priklausomai nuo augalų džiovinimo būdo skirtingais metodais paruoštuose pipirmėčių ir faseno katžolių ekstraktuose. Bendras polifenolinių junginių kiekis ir antioksidacinis aktyvumas nustatytas DPPH^● radikalų surišimo metodu. Tyrimu nustatyta, kad bendrajam polifenolinių junginių kiekiui pipirmėtėse ir faseno katžolėse įtakos turi ekstrakcijos metodas ir ekstrakcijai naudojamas tirpiklis, tačiau jų kiekis nepriklauso nuo džiovinimo būdo. Tiriant tirpiklio įtaką džiovintų karščiu pipirmėčių ir faseno katžolių ekstraktams, nustatyta, kad bendras polifenolinių junginių kiekis išekstrahuojamas mažesnis naudojant vandenį nei etanolį, o džiovintose šalčiu – pokytis nereikšmingas. Taikant skirtingus ekstrakcijos metodus, stebima, kad ekstrahuojant ultragarsu išekstrahuojama daugiau polifenolinių junginių nei mechaniniu būdu: džiovintose karščiu faseno katžolėse – 1,2 karto, džiovintose karščiu pipirmėtėse – 1,03 karto, džiovintose šalčiu faseno katžolėse ir pipirmėtėse – 1,1 karto vandeniniuose ekstraktuose. Panaši tendencija stebima ekstrakcijai naudojant etanolį. Atlikus tyrimą, po 8 mėn. nustatyta, kad bendrasis polifenolinių junginių kiekis sumažėjo nepriklausomai nuo džiovinimo būdo. Džiovintose karščiu pipirmėtėse ir faseno katžolėse antioksidacinis aktyvumas yra didesnis (etanoliniuose ekstraktuose), o džiovintose šalčiu – reikšmingo pokyčio nėra lyginant etanolinius ir vandeninius ekstraktus. Taip pat, nustatyta, kad po 8 mėn. antioksidacinis aktyvumas sumažėjo kaip ir bendras polifenolinių junginių kiekis.