PRIEŠSĖLIO AUGALŲ LIEKANŲ APDOROJIMO ĮVAIRIOMIS AZOTO TRĄŠOMIS IR HUMINĖMIS MEDŽIAGOMIS BEI JŲ NAUDOJIMO NORMŲ ĮTAKA PRODUKCIJOS KOKYBEI IR DERLIUI

  • Ona Bundinienė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Vytautas Zalatorius Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Roma Starkutė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Nijolė Maročkienė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Abstract

2013–2014 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų tikslas ištirti ir įvertinti apdorotų skirtingomis azoto trąšomis, huminėmis medžiagomis ir jų mišiniais paskleistų ant ražienų ir susmulkintų šiaudų įtaką gūžinių baltųjų kopūstų produktyvumui ir išaugintos produkcijos kokybei. Bandymai vykdyti priesmėlio ant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame išplautžemyje – IDg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyic Luvisols – LVg-p-w-cc).

Didžiausias prekinis (59,3 t ha-1) ir sausųjų medžiagų (5,0 t ha-1) derlius gautas priešsėlio liekanas apdorojus 20 l ha-1 humistaro ir 50 kg ha-1 amonio salietros arba 10 l ha-1 humistaro ir 40 kg ha-1 karbamido (atitinkamai 58,4 t ha-1 ir 5,2 t ha-1). Kritulių kiekis vegetacijos laikotarpiu didino sausųjų medžiagų kiekį (r = 0,86**), bet turėjo neigiamos įtakos prekiniam kopūstų derliui (r = -0,90**). Didžiausias vitamino C kiekis gūžėse (99,7 mg kg-1) ir derlius (5,4 kg ha-1) bei cukrų kiekis (5,8%) ir derlius (3,4 kg ha-1) buvo augalines liekanas apdorojus humistaro (10 l ha-1) ir karbamido (40 kg ha-1) mišiniu. Daugiausiai nitratų susikaupė apdorojus liekanas karbamidu (40 kg ha-1). Prekiniam derliui didėjant, didėja sausųjų medžiagų derlius (r = 0,98**), cukrų kiekis (r = 0,41*) ir derlius (r = 0,99**) bei nitratų kiekis (r = 0,70**). Vitamino C kiekis ir derlius, didėjant prekiniam derliui, mažėja (atitinkamai r = -0,8**3 ir r = -‍0,42*). Didesni nei kituose variantuose organinių medžiagų, humuso ir azoto kiekiai dirvožemyje pavasarį buvo apdorojus priešsėlio liekanas huminėmis medžiagomis ir amonio salietra (10 ar 20 l ha-1 humistaro + 50 kg ha-1) bei huminėmis medžiagomis (10, 20 l ha-1 humistaro). Prekinis derlius, didėjant organinių medžiagų (r = 0,70**), humuso (0,87**), azoto (r = 0,94**) ir mineralinio azoto (r = 0,84**) kiekiams dirvožemyje, didėjo.

Raktiniai žodžiai: amonio salietra, baltieji gūžiniai kopūstai, biocheminė sudėtis, humistaras.

References

Akhtar K., Shah S. N M., Ali A., Zaheer S., Wahid F., Khan A., Shah M., Bibi S., Majid A. 2014. Effects of Humic Acid and Crop Residues on Soil and Wheat Nitrogen Contents. American Journal of Plant Sciences, 5, 1277-1284.

Gawęda D. 2011. Yield and yield structure of spring barley (Hordeum vulgare L.) grown in monoculture after different stubble crops. Acta Agrobotanica, 64(1), 91–98.

Gyori, Z., Bocz E. 1991. Effect of fertilization and irrigation on the mineral element content and ami¬no-acid-composition of peas. 1. Nitrogen-content and amino-acid-composition. Novenytermeles, 40(6), 509‒519.

Hanáčková E., Candráková E.2014. The influence of soil cultivation and fertilization on the yield and protein content in seeds of common pea (Pisum sativum L.). Agriculture (Poľnohospodárstvo), 60(3), 98–107.

Kwiatkowski C. A., Kolodziej B., Woźniak A. 2013. Yield and quality parameters of carrot (Daucus carota L.) roots depending on growth stimulators and stubble crops.ActaScientiarumPolinorum. HortorumCultus, 12(5), 55–68.

Makaraviciute A. 2003. Organic and mineral fertilizers on the yield and quality of different potato varietes. Agronomy research, 1(2), 197–209.

Mangare P. N., Shendurse S. M., Matale S. G., Nandapure S. P. 2008. Effect of incorporation of crop residue on crop productivity and economics under green gram-sunflower sequence. Green Farming, 2(1), 47–49.

Narwal S. S., Sarmah M. K., Nandal D. P. S. 1997. Allelopathic effects of wheat residues on growth and yield of fodder crops. AllelopathyJournal, 4(1), 111–120.

Rana D. S., Giri G., Rana K. S., Pachauri D. K. 2004. Effect of sunflower (Helianthus annuus) residue management on productivity, economics and nutrient balances heet of sunflower and maize (Zea mays)-based cropping systems. Indian Journal of Agricultural Sciences, 74 (6), 305–310.

Rosa R. 2015. Quality of sweet corn yield depending on winter catch crops and weed control method. Acta Scientiarum Polinorum. HortorumCultus, 14(2), 59–74.

Płaza A., Ceglarek F., Buraczyńska D., Królikowska M. A. 2011. The influence of inter crops biomass and barley straw on yield and quality of edible potato tubers. In Detection, Production and Usage. D. Matovic (Ed.). 473–497.

Scotti R., Bonanomi G., Scelza R., Zoina A., Rao M. A. 2015. Organic amendments as sustainable tool to recovery fertility in intensive agricultural systems. Journal of Soil Science and Plant Nutrition, 15 (2), 333–352.

Sulewska H., Szymanska G., Ratajczak K., Panasiewicz K., Jazic P. 2016. The effect of annual application of natural fertilizers, straw or intercropon the yield of maize cultivated for silage in long-term monoculture. Acta Scientiarum Polinorum. Agricultura, 15(3), 55–67

Van Eerd L. L., Loewen S. A., Vyn R. J. 2015. Winter wheat straw management on subsequent processing tomato yield, quality, economics and nitrogen dynamics. Canadian Journal of Plant Science, 95, 273–283.

Published
2017-06-09
Section
Articles