TRĘŠIMO SISTEMŲ LIEKAMASIS POVEIKIS DIRVOŽEMIO SAVYBĖMS

Abstract

Eksperimentas atliktas 2016 metais Aleksandro Stulginskio Universiteto Bandymų stotyje lengvo priemolio karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)iEpihypogleyic Luvisols). Nustatyta, kad dirvožemio kokybinius rodiklius lėmė tręšimo sistemų liekamasis poveikis. Nustatyta, kad po 8-rius metus taikytos intensyvios tręšimo technologijos dirvožemio armens tankis išliko optimalus 1,43–1,45 Mg m-3. Judriojo fosforo esmingai daugiau 12,9 mg kg-1 rasta dirvožemyje, kur buvo tręšta vidutine mineralinių trąšų norma (N79P65K90) viršutiniame 0-10 cm sluoksnyje, o jį patręšus vidutine (N79P65K90) mineralinių trąšų norma ir taikant organinę-mineralinę tręšimo sistemą esmingai daugiau, atitinkamai 15,6– 16,7 mg kg-1, 10–20 cm sluoksnyje. Visuminio azoto esminiai pokyčiai (0,45–0,46 g kg-1) nustatyti apatiniame armens sluoksnyje (10-20 cm) kai tręšiama maža mineralinių trąšų norma (N31P38K75), organinių trąšų deriniu (50 t ha-1 mėšlo+N31P38K75) ir kai tręšiama 100 t ha-1 mėšlo norma vieną kartą sėjomainoje. Dirvožemio organinės anglies esminiai pokyčiai gauti organinėje-mineralinėje tręšimo sistemoje ir organinėje tręšimo sistemoje (100 t ha-1 mėšlo vieną kartą sėjomainoje), atitinkamai 14,07 ir 13,03 g kg-1.