LIAUDIES KOSMOLOGIJOS ĮTAKA LIETUVOS VALSTIEČIŲ SAKRALINIŲ ERDVIŲ MENINEI KOMPOZICIJAI

Abstract

Pastaruoju metu Lietuvos kraštovaizdyje svetimšalių augalų gausa, stilistinės kultūros stygius, prasta aplinkos priežiūra, žmogaus poreikių ignoravimas naikina krašto lietuviškąjį identitetą (Grecevičius, Abromas, Popkytė, Genys ir Marčius, 2015). Tačiau pastebimas ir kitas reiškinys: kaimiškasis kraštovaizdis pamažu tampa humanistikos mokslinio dėmesio objektu tikrąja šio žodžio prasme. Tai liudija suintensyvėjusios „vietos antropologijos“ studijos bei filologų, filosofų, etnologų publikacijos ir interpretacijos, kurios turėtų būti žinomos ir kraštovaizdžio architektams. Šiuolaikinės fenomenologinės ir hermeneutinės įžvalgos, leidžiančios pažvelgti į kraštovaizdį ne vien kaip į materialių objektų kompleksą, bet ir kaip į su juo siejamų prasmių, potyrių ir būties erdvę (Pinavija, 2015).
Straipsnyje trumpai supažindinama su etninės (prigimtosios) kultūros nykimo priežastimis ir nauju, humanistiniu požiūriu į kaimiškojo kraštovaizdžio tyrimų perspektyvą analizuojant etnokultūrinius kodus, užfiksuotus ženklų ir simbolių kalba; pristatoma kosmologinių ženklų simbolika valstiečio gėlių darželio kompozicijoje ir jos sąsajos su liaudies kosmologija; analizuojama kosmologinių simbolių apsauginė raiška gėlių darželyje ir kosmologinė simbolika kapų puošime; aptariamas simbolinių ženklų universalumo aspektas panaudojant juos įvairiose liaudies meno srityse ir skirtingose medžiagose; pateikiama Žmogaus Gyvenimo rato teorija, apimanti veiksnius (paskatas), dariusius įtaką gyvenamųjų namų dekorui ir sodybų aplinkos želdinimo tradicijoms.