AEROFOTONUOTRAUKOS KLASIFIKAVIMO METODŲ TIKSLUMO ĮVERTINIMAS

Abstract

Kraštovaizdžio elementai – tai miškai, pievos, upės, ežerai, keliai ir kiti objektai, kuriuos kiekvienas aplink matome kasdien. Nuolant keičiantis kraštovaizdžiui pasitelkus fotografinius vaizdus galima stebėti miestų plėtimasį, miškų bei kitų žemės objektų kaitą. Aerofotografijų pagrindu sudaromi ortofotografiniai žemėlapiai. Pasitelkus šiuos žemėlapius atnaujinami seni erdvinių duomenų rinkiniai arba sudaromi nauji, planuojami teritorijų darbai. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriuo taikant klasifikavimo metodus siekiama įvertinti jų tikslumą. Tyrimui atlikti pasirinkti kontroliuojamas ir nekontroliuojamas bei diskriminantinės analizės klasifikavimo metodai. Tikslumui įvertinti atlikti vartotojo, naudotojo ir kappa skaičiavimai. Aerofotonuotraukos klasifikavimo tikslumų nustatymui pasirinkta Kaišiadorių rajono aerofotonuotrauka, kurios užimamas plotas – 25 km2. Aerofotonuotrauka, sudaryta 2015 m,. yra didesnės raiškos, pikselio dydis yra 25x25 cm vietovėje. Pasirinkto rajono žemėlapyje kraštovaizdis įvairus: dirbamos žemės, augmenija, užstatytos teritorijos. Išanalizavus Kaišiadorių rajono ortofotografinį žemėlapį, nuspręsta naudmenas klasifikuoti į šias klases: šešėliai, pasėliai, pieva, rapsai, vanduo, keliai šviesūs, geležinkelis, ariama šviesi žemė, ariama tamsi žemė, medžiai. Atlikus klasifikavimą bei išanalizavus nekontroliuojamos ir kontroliuojamos klasifikacijos gautus rezultatus, pastebėta neatitikimų, todėl nuspręsta naudmenas perklasifikuoti į tokias klases: šešėliai, vanduo, augmenija, ariama žemė, rapsai, keliai, geležinkelis ir pievos.Atlikus tyrimą, nustatyta, jog tiksliausiai klasifikuotos naudmenos diskriminantinės analizės metodu – 91,0 proc. Gavus kappa rezultatus nekontroliuojama klasifikacija siekia 0,37 proc., kontroliuojama klasifikacija – 0,74 proc., diskriminantine analizė – 0,89 proc.