Pirmųjų lietuvių kalbos mokymo programų pedagogikos terminai
Abstract
XX a. pradžioje, panaikinus lietuvių spaudos lotyniškos kilmės raidynu draudimą ir pagaliau leidus lietuvių kalbą dėstyti mokyklose, kilo lietuvių kalbos mokymo programų poreikis. Pirmoji žinoma lietuvių kalbos mokymo programa (programos projektas) buvo išspausdinta 1906 m., o kita, jau patvirtinta oficialiai, – 1909 m. Programų autoriams teko užduotis sukurti arba parinkti terminus pedagogikos sąvokoms žymėti. Straipsnyje analitiniu aprašomuoju metodu, atsižvelgiant į programų parašymo kontekstą, aptariami programose vartojami vienažodžiai ir keliažodžiai pedagogikos terminai. Šie terminai atskleidžia XX a. pradžioje besiformuojančios pedagogikos mokslo terminijos sistemos fragmentą, iš kurio matomas autorių polinkis terminus kurti ar parinkti daugiausia remiantis indigenia leksika, rečiau – skoliniais iš graikų ir lotynų kalbų, naudoti savas darybos priemones, vengti hibridų. Abiejose programose vyrauja vienažodžiai terminai, dauguma jų – dariniai. Dėl poreikio išreikšti naują turinį padaryti dariniai yra ypač parankūs terminijai: jais nesunku realizuoti terminams keliamus reikalavimus, tokius kaip tikslumas, vienareikšmiškumas, motyvacijos aiškumas, patogumas vartoti. Kiekybiniai duomenys parodė, kad daugiausia pedagogikos terminų padaryta taikant priesaginės darybos būdą. Pati dariausia priesaga – -imas (-ymas), su ja daugiausia padaromi mokymo metodus ir būdus žymintys terminai (pavyzdžiui, pasakojimas (LKŽMLKM, 1909), perpasakojimas, perrašinėjimas, samprotavimas (PLKMPŽVMĮVKGSG, 1906). Programose vartotų terminų teminių grupių visuma atskleidžia pedagogikos mokslo pasaulėvaizdžio dalį, todėl jų analizė yra svarbi pedagogikos mokslo raidos tyrimams. Mokymas(is) kaip intelektinis procesas atsispindi iš terminų, įvardijančių mokymo procesus, gausos. Mažiau programose vartotų terminų žymi bendrąsias pedagogikos sąvokas, mokymo priemones (šaltinius) ir mokymo įstaigas. Mažiausiai rasta terminų, kuriais būtų pavadinamos mokymo organizavimo formos ir mokymosi proceso dalyviai.
Downloads
References
2. Buivydienė, V. (2011). Lietuvių kalbos mokymas XX a. pradžioje: pirmosios lietuvių kalbos mokymo programos ir to laikotarpio vadovėliai. Naujausi kalbų ir kultūrų tyrimai. Kalbų ir kultūrų sankirtų archyvai 4, Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacija, 183–223.
3. Buivydienė, V. (2013). XX amžiaus pirmosios pusės pradžios mokyklų gimtosios kalbos vadovėlių turinio ir kalbos norminimo bruožai. Daktaro disertacija. Lietuvių kalbos institutas.
4. Cabezas-García, M. Faber, P. (2017). Exploring the semantics of multi-word terms by means of paraphrases. Temas actuales de terminología y estudios sobre el léxico, Granada, España: Comares, 193–217.
5. Dumčius, J. (1960). Lotynų kalba: vadovėlis aukštosioms mokykloms. Vilnius.
6. Gaivenis, K. (2014 [1972]) Žodžių ugdymas, auklėjimas ir lavinimas semantika. Kazimieras Gaivenis. Rinktiniai raštai. Lietuvių kalbos instituto leidykla.
7. Inčiuraitė-Noreikienė, L. (2015). Lietuvių kalbos dūriniai su neoklasikiniais dėmenimis. Baltistica 50(2), 245–259.
8. PT Jovaiša, J. (1993). Pedagogikos terminai. Šviesa.
9. Karčiauskienė, M. (2000). Lietuviškų elementorių raida. Lietuviški elementoriai. Šviesa.
10. Karčiauskienė, M. (edt.) (2002). Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties raidos bruožai: 1863–1918 m. Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis. XIX a. antroji pusė–XX a. pradžia. Antologija. Šviesa.
11. Karčiauskienė, M., Lukšienė, M., Žukauskas, K., Gučas, A., Laužikas, J., Ročka, M., Šidlauskas, A., Lukšaitė, I., Jurginis, J., Endzinas, A., Gudavičius, E., Nausėdas, V., Kulikauskienė, R. (1983). Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai. Mokslas.
12. Keinys, St. (2005 [1975]). Priesaginė lietuviškų terminų daryba. Dabartinė lietuvių terminologija. Lietuvių kalbos instituto leidykla.
13. Keinys, St. (2005 [1995]). Svarbiausias žodyno plėtros būdas. Dabartinė lietuvių terminologija. Lietuvių kalbos instituto leidykla.
14. Keinys, St. (2005 [1996]). Ar mūsų terminija lietuviška? Dabartinė lietuvių terminologija. Lietuvių kalbos instituto leidykla.
15. Klimavičius, J. (2004). Seni naujieji skoliniai. Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba. Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Lietuvių kalba žemosiose mokyklose ir lietuvių kalbos mokytojai [LKŽMLKM]. Mokykla. 1909. Nr. 2. p. 41.
16. Lietuvos Respublikos terminų bankas. https://terminai.vlkk.lt/
17. Lukšienė, M. (1985). Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje. Mokslas.
18. Lukšienė, M. (1983). Lietuvių kalba mokykloje XVIIII amžiuje. Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties bruožai. Mokslas.
19. Mičiulis, J. (1928). Pedagogika ir didaktika. „Vairo“ bendrovės leidinys.
20. Miškinis, K. (1982). Pedagogikos terminų paaiškinimai. K. Požėlos spaustuvė.
21. Pavyzdinis lietuvių kalbos mokymo programas žemesnėms ir vidutinėms mokslo įstaigoms Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalkų gub. [PLKMPŽVMĮVKGSG]. Vilniaus žinios. 1906 m. gegužės 10 (23) d. Nr. 99 (417).
22. Piročkinas, A. (2011). Erškėčiuotu keliu lydėjo kalbą į mokyklą (2). Mokslo Lietuva 1 (445), 5–11.
23. Sabaliauskas, A. (1990). Lietuvių kalbos leksika. Mokslas.
24. Tarptautinių žodžių žodynas. (2013). Red. A. Kaulakienė, St. Keinys, Br. Kurkulis, V. Račiūnaitė, V. Žalkauskas. Alma littera.
25. Urbutis, V. (1961). Dabartinės lietuvių kalbos galūnių darybos daiktavardžiai. Kalbotyra 3, 27–60. https://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20III/Kalb_03_05_Urbutis.pdf
26. Urbutis, V. (2009). Žodžių darybos teorija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
27. Vladarskienė, R. (2013) Kūrybinių industrijų specialybės kalbos kultūra: vadovėlis. Technika.
28. Žukauskas, K. (1960). Iš Lietuvos mokyklos istorijos 1905–1907 m. Valstybinės pedagoginės literatūros leidykla.
Copyright (c) 2024 Vaida Buivydienė, Lina Rutkienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
