Karinių pratybų poveikis profesionalių karių miego kokybei
Abstract
Tinkama miego trukmė ir kokybė yra būtini optimaliai psichinei ir fizinei sveikatai. Karinės profesijos susiduria su unikaliais iššūkiais, tokiais kaip 36 valandų darbo pamainos, fiziškai alinantis darbas ir situacijos, dėl kurių galima susižaloti arba žūti. Pervargę kariai kenčia nuo sumažėjusio budrumo, su sprendimais susijusio reakcijos laiko, trumpalaikės atminties, navigacijos įgūdžių ir, kai kuriais atvejais, taiklumo per treniruotes suprastėjimo. Didelio fizinio ir psichinio nuovargio derinys gali padidinti traumų riziką ir sumažinti gebėjimą priimti tinkamus sprendimus reikiamu laiku. Šio tyrimo tikslas – nustatyti karinių pratybų poveikį profesionalių karių miego kokybei, kadangi dažniausi miego nepakankamumo atvejai pasitaiko per karines pratybas. Į tyrimą buvo įtraukta 10 profesionalių Lietuvos kariuomenės žvalgų būrio karių, 32,8 ± 6,9 metų amžiaus, atitinkančių pačius aukščiausius karių fizinio parengimo testo reikalavimus (≥ 270 balų). Profesionalių karių miego kokybė buvo vertinama 7 paras prieš karines pratybas, 7 paras karinių pratybų metu ir 9 paras iš karto po karinių pratybų. Visi tiriamieji dėvėjo laikrodžius „Garmin Decent G1“, kuriais buvo fiksuojami miego parodymai. Buvo registruojama bendra miego trukmė, gilaus miego, lengvo miego, REM ir būdravimo fazių trukmė. Nustatyta, kad karinių pratybų metu, karių bendra miego trukmė buvo 5,3 ± 2,9 val. per dieną (toliau – val./d.), o prieš pratybas buvo 2,3 ± 1,1 val./d. ilgesnė (p < 0,05). Po karinių pratybų karių bendra miego trukmė buvo 3,0 ± 1,1 val./d. ilgesnė nei karinių pratybų metu (p < 0,05). Taip pat po karinių pratybų karių bendra miego trukmė buvo ilgesnė 0,7 ± 0,5 val./d. lyginat su miego trukme prieš pratybas (p < 0,05). Karinių pratybų metu taip pat sutrumpėjo gilaus miego fazė. Gilaus miego fazės trukmė pratybų metu sutrumpėjo net 58 proc. (p < 0,05) lyginant su prieš pratybas buvusia, tačiau po pratybų išliko 18 proc. trumpesnė nei prieš pratybas (p < 0,05). Lengvo miego fazės trukmė buvo 93,7 ± 46,6 min. per dieną (toliau – min./d.) trumpesnė nei prieš pratybas (p < 0,05), tačiau vertinant procentais lengvo miego fazė sudarė apie 60 proc. bendros miego trukmės visuose etapuose ir tik apie 2 proc. buvo trumpesnė po karinių pratybų (p > 0,05). Karinių pratybų metu REM ir būdravimo miego fazių trukmė reikšmingai nesiskyrė nuo prieš pratybas buvusių trukmių (p > 0,05).
Downloads
References
2. Chaput, J. P., Dutil, C., Featherstone, R., Ross, R., Giangregorio, L., Saunders, T. J., ... & Carrier, J. (2020). Sleep duration and health in adults: an overview of systematic reviews. Applied Physiology, Nutrition, and Metabolism, 45(10), S218-S231.
3. Coel, R. A., Pujalte, G. G. A., Applewhite, A. I., Zaslow, T., Cooper, G., Ton, A. N., & Benjamin, H. J. (2023). Sleep and the Young Athlete. Sports health, 15(4), 537–546. https://doi.org/10.1177/19417381221108732
4. Grier, T., Benedict, T., Mahlmann, O., Goncalves, L., & Jones, B. H. (2023). Physical and behavioral characteristics of soldiers acquiring recommended amounts of sleep per night. Sleep Health. https://doi.org/10.1016/j.sleh.2023.03.003
5. Halson S. L. (2014). Sleep in elite athletes and nutritional interventions to enhance sleep. Sports medicine, 44 (1), S13–S23. https://doi.org/10.1007/s40279-014-0147-0
6. Grier, T., Dinkeloo, E., Reynolds, M., & Jones, B. H. (2020). Sleep duration and musculoskeletal injury incidence in physically active men and women: A study of U.S. Army Special Operation Forces soldiers. Sleep health, 6(3), 344–349. https://doi.org/10.1016/j.sleh.2020.01.004
7. Milewski, M. D., Skaggs, D. L., Bishop, G. A., Pace, J. L., Ibrahim, D. A., Wren, T. A., & Barzdukas, A. (2014). Chronic lack of sleep is associated with increased sports injuries in adolescent athletes. Journal of pediatric orthopedics, 34(2), 129–133. https://doi.org/10.1097/BPO.0000000000000151
8. Mysliwiec, V., Pruiksma, K. E., Brock, M. S., Straud, C., Taylor, D. J., Hansen, S., ... & STRONG Star Consortium. (2021). The Military Service Sleep Assessment: an instrument to assess factors precipitating sleep disturbances in US military personnel. Journal of Clinical Sleep Medicine, 17(7), 1401–1409. https://doi.org/10.5664/jcsm.9206
9. Nicolaides, N. C., Vgontzas, A. N., Kritikou, I., & Chrousos, G. (2020). HPA Axis and Sleep. In K. R. Feingold (Eds.) et. al., Endotext. MDText.com, Inc.
10. Rawcliffe, A. J., Tyson, H., Hinde, K., Jacka, K., Holland, R., Chapman, S., & Roberts, A. J. (2024). Sleep duration and perceptions of sleep quality in British Army recruits during basic training - an observational analysis. Frontiers in neurology, 15, 1321032. https://doi.org/10.3389/fneur.2024.1321032
11. Saguin, E., Gomez-Merino, D., Sauvet, F., Leger, D., & Chennaoui, M. (2021). Sleep and PTSD in the Military Forces: A Reciprocal Relationship and a Psychiatric Approach. Brain sciences, 11(10), 1310. https://doi.org/10.3390/brainsci11101310
12. Teyhen, D. S., Capaldi II, V. F., Drummond, S. P., Rhon, D. I., Barrett, A. S., Silvernail, J. L., & Boland, D. M. (2021). How sleep can help maximize human potential: the role of leaders. Journal of Science and Medicine in Sport, 24(10), 988–994.
13. Wentz, L. M., Ward, M. D., Potter, C., Oliver, S. J., Jackson, S., Izard, R. M., Greeves, J. P., & Walsh, N. P. (2018). Increased Risk of Upper Respiratory Infection in Military Recruits Who Report Sleeping Less Than 6 h per night. Military medicine, 183(11–12), e699–e704. https://doi.org/10.1093/milmed/usy090
Copyright (c) 2024 Ligita Mažeikė, Arminas Vareika
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
