Pabėgimo kambariai – priemonė skatinti studentų motyvaciją

Abstract

Šiame tyrime analizuojamas pabėgimo kambarių, kaip unikalios priemonės, skatinančios studentų motyvaciją, pritaikymas užsienio kalbų paskaitose. Pabėgimo kambariai (angl. escape rooms) – tai inovatyvus, patirtimi grįsto ugdymo(si) metodas, puikiai pritaikomas užsienio kalbų paskaitose kaip naujoviška priemonė, skatinanti studentų įsitraukimą, bendradarbiavimą, kalbinę raišką interaktyvioje ir nekasdieninėje žaidimo aplinkoje. Žaidybinimas (angl. gamification) yra metodas, kai besimokantieji konkrečioje nežaidybinėje veikloje turi per tam tikrą laiką išspręsti užduočių seką, pritaikydami jau įgytas žinias ir yra taikomi įvairūs žaidimų elementai (taškai, prizai, konkurencija). Užduočių pabaigoje skelbiama komanda nugalėtoja. Šio tyrimo metu žaidybinimo metodas buvo taikytas siekiant padidinti studentų motyvaciją italų kalbos paskaitose, ypatingą dėmesį skiriant pabėgimo kambariams. Tyrimas atliktas 2024 metais dviejose Lietuvos aukštojo mokymo įstaigose, paskaitų metu studentai atliko specialiai parengtas užduotis, o po jų buvo surinktos anoniminės studentų refleksijos, siekiant įvertinti studentų požiūrį į šį mokymosi būdą. Vienoje aukštojoje mokykloje studentai italų kalbą mokėsi kaip antrąją užsienio kalbą arba kaip pasirenkamąjį dalyką, kitoje – kaip pirmąją užsienio kalbą. Paskaitų metu studentai buvo suskirstyti į mišrias grupes, siekiant padidinti bendradarbiavimą tarp skirtingų aukštųjų mokyklų studentų, taip pat žinant, jog kai kurių studentų žinios gali padėti kitiems užduočių metu. Tyrimo metu buvo vertinami tokie rodikliai kaip studentų motyvacija ir įsitraukimas į mokymosi procesą, studentų požiūris į mokymosi metodiką ir emocinis aspektas – studentų patiriamas stresas ir malonumas mokytis. Rezultatai rodo, kad žaidybinimo metodas padeda sumažinti psichologinį barjerą, skatina aktyvų dalyvavimą ir motyvuoja studentus mokytis ne tik paskaitų metu, bet ir savarankiškai. Pabėgimo kambariai kaip mokymo priemonė suteikia mokymosi procesui interaktyvumo, skatina komandinį darbą ir leidžia praktiškai pritaikyti įgytas žinias. Be to, šis metodas prisideda prie visapusiško kalbinių įgūdžių lavinimo – studentai aktyviau naudoja užsienio kalbą, gerina komunikacijos įgūdžius ir dirba komandose, gerėja jų mokymosi rezultatai. Tyrimo išvados rodo, jog nors šiuo metu išlieka techninių iššūkių, juos išsprendus, žaidybinimo metodų integravimas į kalbų mokymą gali būti veiksminga priemonė motyvuoti studentus ir sukurti dinamiškesnę bei labiau įtraukiančią mokymosi aplinką.