Art deco baldai Lietuvoje: stilistika ir datavimo iššūkiai

Authors

  • Aistė Dičkalnytė Kauno kolegija

DOI:

https://doi.org/10.59476/mtt2025.v3i21.737

Keywords:

baldai, art deco, Lietuvos dizaino istorija, baldų dizainas

Abstract

Lietuvoje iki XX a. 7-ojo dešimtmečio sukurtų baldų datavimas išlieka sudėtingas. Tik nedidelė gamintojų dalis ženklino savo produkciją, o baldų katalogai buvo leidžiami itin retai. Todėl ekspertai kūrinius dažniausiai datuoja remdamiesi jų stilistiniais bruožais, atsižvelgdami į laikotarpius, kai vyravo vienas ar kitas meninis stilius. Vis dėlto toks metodas nėra tikslus, nes skirtingų stilių gyvavimo laikotarpiai dažnai persidengia.
Ypač tai pasakytina apie art deco stiliaus baldus, kurie, remiantis bendra meno istorijos chronologija, paprastai datuojami XX a. 3–4 dešimtmečiu. Tačiau straipsnyje teigiama, kad Lietuvoje šis stilius baldų gamyboje išliko vyraujantis iki XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos. Po Antrojo pasaulinio karo, nors buvo mėginta diegti stalininį ampyrą, šis stilius neįsitvirtino, ir art deco tradicijos tęsėsi iki įsteigiant Baldų projektavimo ir konstravimo biurą (1958 m.). Todėl siūloma išplėsti art deco stiliaus chronologines ribas Lietuvoje nuo XX a. 3-iojo iki 6-ojo dešimtmečio. Straipsnio tikslas – remiantis stilistine analize ir istoriniu kontekstu, įrodyti, kad Lietuvoje art deco stilius baldų dizaine išliko vyraujantis iki XX a. 6 deš. pabaigos, ir aptarti galimas to priežastis. Tekste glaustai apžvelgiama tiriamojo laikotarpio baldų pramonės raida, svarbiausi dizaineriai ir įmonės, taip pat pagrindinės pasaulinės art deco baldų dizaino tendencijos bei naudotos medžiagos. Analizuojama, ar egzistuoja skirtumų tarp tarpukario ir ankstyvojo sovietinio laikotarpio art deco baldų, bei svarstoma, kokiais kriterijais galima tikslinti jų datavimą. Išvadose teigiama, kad XX a. 3–6 deš. Lietuvos baldų gamyba patyrė reikšmingų permainų – nuo kūrybiškai klestėjusio tarpukario iki pokariu vykusios sovietinės industrializacijos. Nepaisant okupacijos, art deco stiliaus tradicija išliko gyvybinga dėl praktinių bei estetinių savybių, pritaikomų pramoninėje gamyboje. Pokariu baldų estetika pakito dėl medžiagų stygiaus ir techninių apribojimų, tačiau pagrindinės art deco formos ir dizaino bruožai išliko iki XX a. 6 dešimtmečio pabaigos.

References

1. Bagušinskaitė, E. (2021). Baldų gamyba Vilniuje XIX a. II pusėje–XX a. pradžioje: tarp amatų ir pramonės: daktaro disertacija. Vilniaus dailės akademija.

2. Beiga,V., Gerulaitienė, V., & Gūzas, E. A. (2013). Lietuviškų baldų dizaino kūrėjai. 1958–1990. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

3. Cesevičius, D. (1995). Lietuvos ekonominė politika 1918–1940. Academia.

4. Dičkalnytė, A. (2018). Baldininkystė Lietuvoje 1918–1940 metais: unikalaus ir pramoninio dizaino sąveika: daktaro disertacija. Vilniaus dailės akademija.

5. Drėmaitė, M. (2018). Optimizmo architektūra ir Kauno fenomenas. Iš Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940, 2018, 15–21. Lapas.

6. Drėmaitė, M. (n.d.). Socialistinio modernizmo savitumai. MMcentras. https://www.mmcentras.lt/kulturos-istorija/kulturos-istorija/architektura/19601969-lietuviskoji-architekturos-mokykla-augimas-ir-branda/socialistinio-modernizmo-savitumai/78335#

7. Drėmaitė, M. (2024). Daugiabutis gyvenamasis namas. Iš Jūs gaunate butą: gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais, 2024, 55–129. Lapas.

8. Fab. Zlobekas. (1938). Baldų pramonės mieste. Lietuvos žinios, 1938, 182, 7.

9. Goss, J. (2014). French Art Deco. Thames & Hudson.

10. Grėska, J. (1993). Lietuvos ūkio raida XX amžiaus pirmojoje pusėje ir jos problemos. Lietuvos informacijos institutas.

11. Jankevičiūtė, G. (1998). Art deco Lietuvoje. Parodos katalogas. NČDM.

12. Janulevičiūtė, R. (2018). 10 kėdžių: Lietuvos dizaino naratyvai. Vilniaus dailės akademija.

13. Janulevičiūtė, R. (2022). Lietuvos baldų pramonės ir dizaino aspektai: „Ventos“ kraštotyros darbų duomenys“. Iš Lietuvos pramoninio baldų dizaino istorijos tyrimas: „Ventos“ metraščiai, 2022, 81–122. Vilniaus dailės akademija.

14. Keliaujantis reporteris.(1937). Baldų fabrikai ir dievo bausmė. Amatininkas, 1937, 12, 190.

15. Knowles, E. (2014). Art Deco. Bloomsbury Publishing.

16. Labūnaitis, V. K. (1937). Pas Jonavos amatininkus. Amatininkas, 1937, 31, 19.

17. Lietuvos baldai į Paryžių. (1938). Lietuvos aidas, 1938.02.15, 24.

18. Maffei, N. P. (2003). The Search for an American Design Aesthetic: From Art Deco to Streamlining Art deco 1910–1939. Iš Art Deco 1910–1939, 2003, 361–370. V&A Publications.

19. Meincke, A., Hausdorf, D., Gadsden, N., Baumeister, M., Derrick, M. M., Newman, R., & Rizzo, A. (2009). Cellulose nitrate coatings on furniture of the company of master craftsmen. Journal of the American Institute for Conservation, 48(1), 1–24. https://www.jstor.org/stable/27784649

20. Morkevičius, A. (1973). Lietuvos TSR baldų pramonės išvystymas. Ekonomika, 12(1), 73–87. https://doi.org/10.15388/Ekon.1973.15953

21. Šimkus, J. (1919). Artimiausi Lietuvos pramonės uždaviniai, Lietuva, 1919.02.12, 1.

22. Valentukonis, J. (1939). Marijampolės amatų mokyklos paroda. Amatininkas, 1939, 11–12, 6.

23. Vepřek, K., & Žalud, V. (1932). Soudobý nábytek. Soudobý nábytek.

24. Zastarskytė, G. T. (2014). Jonas Vainauskas. Iš Juozas ir Jonas Vainauskai, 2014, 173–190. Petro ofsetas.

Downloads

Published

2025-12-09

Issue

Section

Humanitarinių mokslų tyrimai

How to Cite

Art deco baldai Lietuvoje: stilistika ir datavimo iššūkiai. (2025). Mokslo Taikomieji Tyrimai Applied Research, 3(21), 6-14. https://doi.org/10.59476/mtt2025.v3i21.737