Pogimdyvinę depresiją išgyvenančių moterų psichosocialinės pagalbos poreikis auginant vaikus
DOI:
https://doi.org/10.59476/mtt2025.v3i21.747Keywords:
pogimdyvinė depresija, psichosocialinė pagalba, motinystė, socialinė pagalba moterimsAbstract
Pogimdyvinė depresija yra viena iš dažniausių psichikos sveikatos problemų, stipriai paveikiančių moters emocinę ir fizinę gerovę ir turinčių stiprų poveikį moters ir jos šeimos bei visuomenės gerovei. Lietuvoje vis dar trūksta sistemingo dėmesio pogimdyvinės depresijos prevencijai ir psichosocialinės pagalbos teikimui moterims po gimdymo. Šiame straipsnyje analizuojami psichosocialinės pagalbos poreikiai bei su jais susiję iššūkiai, su kuriais susiduria moterys, patiriančios pogimdyvinę depresiją ir auginančios vaikus. Siekiant užtikrinti tinkamą psichosocialinę paramą, išsamiai įvertinti kasdieniai iššūkiai, su kuriais susiduria pogimdyvinę depresiją išgyvenančios motinos, ir nustatyta, kokios pagalbos joms labiausiai trūksta bei kokios paramos jos tikisi vaikų auginimo laikotarpiu. Tyrimo objektas – psichosocialinės pagalbos poreikis, iškylantis moterims, patiriančioms pogimdyvinę depresiją, vaikų auginimo kontekste. Tyrime pateikiami kokybiniai duomenys, surinkti taikant pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrimo imtį sudarė penkios moterys, per pastaruosius penkerius metus patyrusios pogimdyvinę depresiją. Tyrimo analizės rezultatai atskleidė, kad moterys, išgyvenančios pogimdyvinę depresiją, susiduria su įvairiapusiais emociniais sunkumais, tarp kurių dažniausiai minėti nerimo ir baimės jausmai, kaltė, fizinis ir emocinis nuovargis, taip pat santykių šeimoje įtampa bei susilpnėjęs emocinis ryšys su vaiku. Tyrimo dalyvių pasisakymuose išryškėjo sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas bei nepakankamas dėmesys psichikos sveikatos intervencijoms pogimdyviniu laikotarpiu. Nors tyrime dalyvavusios moterys minėjo artimųjų paramą ar kreipimąsi į gydymo įstaigas, bendrai išryškėjo ribotas prieigos prie psichosocialinės pagalbos galimybių spektras bei informacijos apie galimas pagalbos formas trūkumas.
References
1. Arnold, M., & Kalibatseva, Z. (2021). Are “Superwomen” without social support at risk for postpartum depression and anxiety? Women & Health, 61(2), 148–159. https://doi.org/10.1080/03630242.2020.1844360
2. Atuhaire, C., Rukundo, G. Z., Nambozi, G., Ngonzi, J., Atwine, D., Cumber, S. N., & Brennaman, L. (2021). Prevalence of postpartum depression and associated factors among women in Mbarara and Rwampara districts of south-western Uganda. BMC Pregnancy and Childbirth, 21(1), 503. https://doi.org/10.1186/s12884-021-03967-3
3. Beck, C. T. (2020). Mother–infant interaction during postpartum depression: A metaphor analysis. Canadian Journal of Nursing Research, 52(2), 108–116. https://doi.org/10.1177/0844562119897756
4. Cho, H., Lee, K., Choi, E., Cho, H., Park, B., Suh, M., Rhee, Y., & Choi, K. (2021). Association between social support and postpartum depression. Scientific Reports, 12, 3128. https://doi.org/10.1038/s41598-022-07248-7
5. Cohen, S., & Wills, T. A. (1985). Stress, social support, and the buffering hypothesis. Psychological Bulletin, 98(2), 310–357. https://doi.org/10.1037/0033-2909.98.2.310
6. Dominguez, M., Burgos, L., & Bergink, V. (2020). Perinatal mood and anxiety disorders. In Obstetrics and Gynecology, 16. https://doi.org/10.1002/9781119450047.ch16
7. Elo, S., & Kyngäs, H. (2008). The qualitative content analysis process. Journal of Advanced Nursing, 62(1), 107–115. https://doi.org/10.1111/j.1365-2648.2007.04569.x
8. Guest, G., Bunce, A., & Johnson, L. (2006). How many interviews are enough? An experiment with data saturation and variability. Field Methods, 18(1), 59–82. https://doi.org/10.1177/1525822X05279903
9. Jannati, N., Farokhzadian, J., & Ahmadian, L. (2021). The experience of healthcare professionals providing mental health services to mothers with postpartum depression: A qualitative study. Sultan Qaboos University Medical Journal, 21(4), 554–562. https://doi.org/10.18295/squmj.4.2021.031
10. Kasamatsu, H., Tsuchida, A., Matsumura, K., Shimao, M., Hamazaki, K., Inadera, H., & Japan Environment and Children's Study Group. (2020). Understanding the relationship between postpartum depression one month and six months after delivery and mother-infant bonding failure one year after birth: Results from the Japan Environment and Children's Study (JECS). Psychological Medicine, 50(1), 161–169. https://doi.org/10.1017/S0033291719002101
11. Ko, J. Y., & Haight, S. C. (2020). Addressing perinatal mental health and opportunities for public health. American Journal of Public Health, 110(6), 765–767. https://doi.org/10.2105/AJPH.2020.305663
12. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga (MGIS). (2021). Apklausa „Mano gimdymas“: Gimdymo patirtys ir gimdyvių teisės Lietuvoje (2019–2020 m.). Vilnius.
13. Navarrete, L., Nieto, L., & Lara, M. A. (2021). Intimate partner violence and perinatal depression and anxiety: Social support as moderator among Mexican women. Sexual & Reproductive Healthcare, 27, 100569. https://doi.org/10.1016/j.srhc.2020.100569
14. O’Hara, M. W., & McCabe, J. E. (2013). Postpartum depression: Current status and future directions. Annual Review of Clinical Psychology, 9, 379–407. https://doi.org/10.1146/annurev-clinpsy-050212-185612
15. Skoog, M., Hallström, I. K., & Vilhelmsson, A. (2022). Health care professionals' experiences of screening immigrant mothers for postpartum depression – A qualitative systematic review. PLoS ONE, 17(7), e0271318. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0271318
16. Stev, C. (2025). Analysis of the Influence of Psychosocial Support on the Quality of Life of Patients with Chronic Diseases. International Journal of Nursing and Midwifery Research, 3(2), 76–85. https://doi.org/10.35335/ners.v3i2.369
17. Zubrickytė, G., Mejerytė, A., & Starkauskas, A. (2024). Pogimdyminė depresija: Epidemiologija, etiologija, diagnostika, gydymas ir prevencija. Health Sciences, 34(4), 158–162. https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.176
18. Žydžiūnaitė, V., & Sabaliauskas, S. (2017). Kokybiniai tyrimai: principai ir metodai. Vaga.
19. World Health Organization. (2018). WHO recommendations: intrapartum care for a positive childbirth experience. Geneva, World Health Organization.
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2025 Diana Stalioraitė, Leda Norgiala
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
