GELTONSĖKLIŲ ALIEJINIŲ LINŲ MUTANTŲ TYRIMAI KONKURSINIUOSE VEISLIŲ BANDYMUOSE
Abstract
Linų sėklų vertingumas ir galimas panaudojimas žmogaus gerovei vis plačiau žinomas visuomenei. 2014 m. LAMMC Upytės bandymų stotyje buvo tirtos aliejinių linų geltonsėklės selekcinės linijos (lyginant jų rodiklius su standartine lietuviška veisle ‘Edita’). Tyrimo tikslas – nustatyti perspektyviausias selekcines linijas. Konkursiniuose aliejinių linų veislių bandymuose tirtų geltonsėklių selekcinių linijų vegetacijos ilgis nuo pilno sudygimo iki geltonosios brandos buvo trumpesnis (93–97 dienos) nei standartinės veislės ‘Edita’ linų (99 d.). Sėmenų derliumi tik dviejų selekcinių linijų – Mikael 8b ir Mikael 9a – linai iš esmės buvo pranašesni už standartinės veislės linus. Tirtų selekcinių linijų 1000 sėklų masė svyravo nuo 6,5 iki 7,27 g, ir buvo didesnė nei standarto bei selekcinės linijos Mikael 8b. Deja, geltonsėklių selekcinių linijų linai buvo jautresni išgulimui – jų išgulimo balas svyravo nuo 8,2 iki 8,7, jie išaugino mažiau galvenų nei standarto ‘Edita’ linai, ant jų labiau paplito pasma. Augalo aukščiu išsiskyrė SL Mikael 8b ir Mikael IV-45 linai (atitinkamai – 64,8 ir 63,5 cm), kompaktiškiausią (trumpiausią) šluotelę (20,8 cm) turėjo Mikael 10 a linai.
Raktiniai žodžiai: aliejiniai linai, gamtiniai mutantai, derlius, selekcija.
Downloads
References
Bačelis K. 1999. Linų botaninė charakteristika ir biologinės savybės. Pluoštiniai linai (red. A. Endriukaitis), Vilnius, p.10–22.
Brown Flax Seeds, or Golden? http://flaxcouncil.ca/resources/nutrition/general-nutrition-information/brown-flax-seeds-or-golden (prieiga per internetą, 2017-02-21)
Buivydaitė V. V., Vaičys M., Juodis J., Motuzas A. 2001. Lietuvos dirvožemių klasifikacija. Vilnius: Person. įm. “Lietuvos mokslas”, p. 76.
Bourmaud A., Gibaud M., Lefeuvre A., Morvan C., Baley C. 2015. Influence of the morphology characters of the stem on the lodging resistance of Marylin flax. Industrial Crops and Products, 66 (1), p. 27–37.
Bourmaud A., Gibaud M, Baley C. 2016. Impact of the seeding rate on flax stem stability and the mechanical properties of elementary fibres. Industrial Crops and Products, 80, p. 17–25.
Hall L. M., Booker H., Siloto R. M.P., Jhala A. J., Weselake R. J. 2016. Flax (Linum usitatissimum L.). Industrial Oil Crops, First Edition, 157–194.
Jankauskienė Z. 2003. Pagiriamasis žodis lino sėklelei. Vilnius: Žara. 56 p.
Jankauskienė Z. 2012. Sėmenys – maistas ir vaistas. Šiauliai: Saulės delta. 96 p.
Jankauskienė Z., Gruzdevienė E. 2016. Linų stiebelių morfologiniai tyrimai konkursiniuose veislių bandymuose. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: Mokslo darbai. 7, 12, p. 28–35.
Li P. Are Flaxseed and Linseed Meal the Same? Last Updated: Apr 15, 2015 http://www.livestrong.com/article/517578-is-flaxseed-linseed-meal-the-same (prieiga per internetą, 2017-02-21)
The essential Flax. 2005. A compendium of diet referente information, facts, folklore, recipes and research. Saskatchewan Flax Development Commision, Canada. 97 p.
Varietal Development in Canada. Growing Flax, Chapter 11. p. 49–53. http://flaxcouncil.ca/wp-content/uploads/2015/02/FCOC-growers-guide-Chapter-11-Varieties.pdf (prieiga per internetą, 2017-02-21)
Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuterines programas Anova, Stat, Split-Plot iš paketo SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija.
Mетодические указания по проведению полевых опытов со льном-долгунцом. 1978. Торжок.
Рогаш А.Р., Марченков А.Н., Александрова Т.А. и др. 1987. Методические указания по селекции льна-долгунца. Торжок.
