SEEDSPOR, HANSEBAC IR HANSESPOR VEIKLIŲJŲ MEDŽIAGŲ ĮTAKĄ PAPRASTOSIOS PUŠIES (PINUS SILVESTRIS L.) SĖJINUKŲ IŠAUGINIMUI MIŠKO MEDELYNUOSE
Abstract
Tyrimai atlikti 2014 m. Aleksandro Stulginskio universitete, Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės institute ir Valstybinės miškų tarnybos Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriaus laboratorijoje. Lauko bandymai atlikti VĮ Dubravos eksperimentinės–mokomosios miškų urėdijos medelyne siekiant ištirti „SeedSpor“, „Hansebac“, „Hansespor“ ir jų kombinacijų veikliųjų medžiagų įtaką paprastosios pušies (Pinus silvestris L.) sėjinukų išauginimui miško medelynuose. Paprastosios pušies laboratorinis sėklų daigumas paveikus „Hansespor” preparatu už kontrolinį variantą buvo mažesnis 2–4,25%. Tiriant gruntinį paprastosios pušies sėklų daigumą nustatyta, kad naudojant „Hansebac“ preparatą nebeicuotoms sėkloms daigumas buvo vidutiniškai 17% didesnis lyginant su nebeicuota kontrole. Pagrindinius paprastosios pušies biometrinius parametrus labiausiai įtakojo „SeedSpor“ + „Hansespor“ kombinacija preparatas padidinęs sėjinukų skersmenį 30,3%, „Hansespor“ įtakojo paprastosios pušies aukštį 6,5% ir pagrindinės šaknies ilgį 21,2% lyginant su kontrole. Apibendrinus visus gautus rezultatus galime teigti, kad preparatas „Hansespor“ daro teigiamą įtaką paprastosios pušies sėjinukų išauginimui.
Raktiniai žodžiai: paprastoji pušis, sėklos, SeedSpor“, „Hansebac“, „Hansespor“ ir jų kombinacijos.
Downloads
References
Baltrušaitienė V. 1994. Priešsėjinio paprastosios pušies sėklų kalibravimo ir sodmenų auginimo tankumo įtaka miško želdinių augimui. Miškininkystė, 34: 5–10.
Björkman E. 1942. Über die Bedingungen der Mykorrhizabildung bei Kiefer und Fichte. Symp. Bot. Uppsala, 6: 1–191.
Danusevičius J. 2000. Paprastosios pušies selekcija Lietuvoje. Kaunas.
Dexheimer J., Pargney J. 1991. Morphological, biochemical and molecular changes during ectomycorrhiza development. Experientia, 47: 312–321.
Dominik T. 1963. Badania nad grzybami mikoryzowymi w drzewostanach wymieraj¹cychna glebach porolnych. Prace IBL, 257: 3–59.
Hacskaylo E. 1957. Mycorrhizae of trees with special emphasis on physiology of ectotrophic types. Ohio J. Sc., 57: 350–357.
Harley J. L. 1969. A physiologist’s viewpoint. In: RORISON I. H. (ed.), Ecological aspects of the mineral nutrition of plants: 437–447. Oxford.
Hatch A. B. 1937. The physical basis of mycotrophy in the genus Pinus. Black Rock Forest Bull., 6: 1–168.
Karolewski W., 1989: Oddzia³ywanie zanieczyszczeń przemys³owych na procesy fiziologiczne i metabolizm ro lin. In: BIAŁOBOK S. (ed.), Nasze drzewa le ne, 21: 279–339. Warszawa–Poznań.
Kowalski S. 1997. Praktyczne aspekty mikotrofizmu w szkó³kach le nych. Sylwan CXLI, 6: 5–16.
Kowalski S., Ryba Z., Lonc K., Domanski T. 1994. Mo¿liwo ę poprawy mikotrofizmu sosny zwyczajnej wysadzonej w glebź zdegradowan¹ zanieczyszczeniami przemys³owymi. In: Mat. III Kraj. Symp.: 577–587. Kórnik.
Mandare, V., Suryawanshi, A., Gawade, S. 2008. “Studies on Alternaria blight of chickpea,” Agricultural Science Digest, Vol.28(3), p.222-24
Mccune B., Mefford M. J. 1997. PC–ORD. Multivariate Analysis of Ecological Data,Version 3.0. Oregon.
Meyer F. H. 1973. Distribution of Ectomycorrhizae in Native and Man-made Forest.
Montle, E. 2001. “Understanding Trichoderma: Between biotechnology and microbial ecology,” Int. Microbiol., Vol.4, p.1–4.
Mejstrik V. 1989. Ectomycorrhizas and forest decline. Agriculture, Ecosystem and Environment, 28: 325–337.
Nihlgard B. 1985. The ammonium hypothesis – the additional explanation to the forest dieback in Europe. Ambio, 14: 2–8.
Ranasingh, N., Staturabh, A., Nedunchezhiyan, M. 2006. “Use of Trichoderma in disease managemant,” Orissa Review, September-October, p.68–70
Rosado, I., Rey, M., Codon, A., Gonavites, J., Moreno-Mateos, M.A., Benitez, T. 2007. “QID74 Cell wall protein of Trichoderma harzianum is involved in cell protection and adherence to hydrophobic surfaces,” Fungal Genetics and Biology, Vol.44(10), p.950–64
Rudawska M. 1990. Some mechanism of resistance of mycorrhizae to pathogenic infection. Bull. Finn. Forest. Res. Inst., 360: 191–199.
Rudawska M. 1993. Mikoryza. In: Białobok S., Boratyńskij A., Bugała W. (ed.), Biologija sosny zwyczajnej: 137–182. Poznań–Kórnik.
Rudawska M. 1997. Znaczenie mikoryzy we wzro cie i rozwoju sosny. Sylwan CXLI, 6: 81–87.
Rudawska M. 1998. Wp³yw nawo¿enia azotowego na stan mikoryz sosny Pinus sylvestris L. w szkü³kach le nych. In: Materia³y konferencji naukowo-technicznej: 32–43. Warszawa–Sźkocin
Rudawska M. 2000. Ektomikoryza jej znaczenie i zastosowanie w le nictwie. Kórnik.
Rudawska M., Kieliszewska-Rokicka B., Leskit T. 1994. Stan mikoryz jako wska nik stresuu sosny zwyczajnej (Pinus sylvestris L.), rosn¹cej pod wp³yw anieczyszczeń przemys³owych. In: Mat. III Kraj. Symp.: 611–623. Kórnik.
Smirnov N. A. 1981. Vyraščivanie posadočnogo materjala dlja lesovosstanovlenija. Moskva.
Stenström E., Ek M., Unestam T. 1986. Prolonged effects of initially introduced mycorrhizae of pine plants after autplanting. In: Gianinazzi-Pearson V., Gianinazzi S. (ed.), Mycorrhizae: physiology and genetics. Proc. 1st. ESM: 503–506. Paris.
Šleinys R. 1986. Miško tręšimo žinynas. Vilnius.
Vaičys M., Raguotis A., Šleinys R. 1979. Miško dirvožemių žinynas. Vilnius.
Väre H. 1990. Effects of soil fertility on roots colonization and plant growth of Pinus sylvestris L. nursery seedlings inoculated with different ectomycorrhizal fungi. Scand.
