PERSPEKTYVIŲ PRIESKONINIŲ (AROMATINIŲ) AUGALŲ AUGINIMO IR VAISTINĖS AUGALINĖS ŽALIAVOS INOVATYVIOS DŽIOVINIMO TECHNOLOGIJOS
Abstract
Tarptautinių institucijų didžiulis dėmesys skiriamas vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų auginimo technologijų bei vaistinės augalinės žaliavos kokybei, saugumui ir efektyvumui bei teisinės bazės kūrimui. Lietuvoje spartus vaistažolininkystės vystymasis kelia vis didesnius reikalavimus vaistažolininkystės, kaip augalininkystės šakos, plėtrai, moksliniams tyrimams, studijoms ir žinių sklaidai. Prieskoninių (aromatinių) augalų auginimo procese yra svarbu gerai suprasti aromatinių augalų auginimo bei jų vaistinės žaliavos ruošimo technologijas.
Tyrimo objektu pasirinkta paprastasis čiobrelis (Thymus vulgaris L.), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.), krūminė perilė (Perilla frutescens (L.) Britton), vaistinis isopas (Hyssopus officinalis L.), paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.) – perspektyvūs prieskoniniai (aromatiniai), vaistiniai augalai, kurie yra introdukuoti ir auginami Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių (aromatinių) augalų kolekcijų sektoriuje.
Darbo tikslas – pateikti botaninę charakteristiką ir įvertinti perspektyvių penkių rūšių prieskoninių (aromatinių), vaistinių augalų auginimo bei vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijas.
Downloads
References
Bandonienė D., Gruzdienė D., Venskutonis P. R., Murkovic M. 2002. Antioxidant activity of sage (Salvia officinalis L.), savory (Satureja hortensis L.) and borage (Borago officinalis L.) extracts in rapeseed oil. European Journal of Lipid Science and Technology. 104, P. 286 – 29.
Bandzaitienė Z., Budriūnienė D. ir kt. 1983. Vaistinių augalų auginimas. Vilnius. P. 62.
Baranauskienė M. 1995. Prieskoniniai augalai. Kaunas. P. 142.
Butkus V., Jaskonis J., Urbonas V., Červokas V. 1987. Mažieji miško turtai. Vilnius. P. 180.
Dagytė S. 1994. Retosios daržovės, prieskoniniai ir medingieji augalai. Vilnius. P. 262.
Dagytė S., Penkauskienė E. 1985. Prieskoniniai augalai. Vilnius. P. 120.
Fraternale D., Ricci D., Epifano F., Curini M. 2004. Composition and Antifungal Activity of Two Essential Oils of Hyssop (Hyssopus officinalis L.). 16, P. 617–622.
Jaskonis J. 1989. Aromatiniai augalai. Vilnius. P. 167.
Juknevičienė G., Juronis V. 2000. Medicinal plants (Collections of Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus university). Kaunas. P. 62.
Juknevičienė G., Prakapaitė G. 2006. Augalų kvapai – vaistai. P. 79 -82.
Kizil S., Haśimi N., Tolan V., Kilinē E., Karataś H. 2010. Chemical composition, antimicrobial and antioxidant activities of hyssop (Hyssopus officinalis L.). 38 (3). P. 99–103.
Naujausi pasiekimai vaistinių augalų tyrimo srityje. 1996. KMA ir VDU Kauno botanikos sodo konferencijos, skirtos prof. K. Grybausko 110-ųjų metinių minėjimui, medžiaga. Kaunas.
Obelevičius K., Petkevičiūtė S., Šeinauskienė E. 2011. Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas. Kaunas. P. 350.
Olšauskas A. M., Olšauskaitė – Urbonienė R., Rimkus A. 2014. Vaistiniai, aromatiniai ir prieskoniniai augalai gyvenamojoje aplinkoje/ Miestų želdynų formavimas. 1(11) P. 194 – 200.
Raila A., Lugauskas A., Kemzūraitė A., Zvicevičius E., Ragažinskienė O., Railienė M. 2009. Different drying technologies and alternation of mycobiots in the raw material of Hyssopus officinalis L Annals of Agricultural and Environmental Medicine. 16 (1). P. 93-101.
Ragažinskienė O. 2009. Introdukuojamų vaistinių prieskoninių augalų biologinių savybių įvertinimas ir atranka farmacijos bei vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje. Habilitacijos procedūra iteikiamų mokslo darbų apžvalga. Kaunas. P. 48.
Ragažinskienė O., Gailys V.,Jankauskienė K., Šimonienė K., Jurkštienė V. 2004. Krūminė perilė (Perilla frutescens L. Britton) – perspektyvus imunomoduliatorius. Medicina. T. 40, (3). P. 220–224.
Ragažinskienė O., Lapinskienė N., Kornyšova O., Maruška A. 2008. Introdukavimo metodų taikymas vaistinių augalų biologinėms savybėms nustatyti.:Jaunųjų mokslininkų darbai. 3(19). P. 113–117.
Ragažinskienė O., Rimkienė S., Sasnauskas V. 2005. Vaistinių augalų enciklopedija. Kaunas. P. 415.
Ragažinskienė O., Zutkienė. 2016. Vaistinių (aromatinių) augalų žaliavos ruošimo inovatyvios technologijos vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai = Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment: scientific articles. Kaunas: Kaunokolegija. T. 7, (2). P. 76–80.
Rimovas A., Akuneca I., Stankevičius M., Kornyšova O., Ragažinskienė O., Maruška A. 2013. Variation of total amount of phenolic and volatile compounds of Satureja hortensis L. and Satureja montana L. extracts during different vegetacion. The vital nature Sign: 7nd international young scientist conference, Kaunas.
Smaliukas D., Lekavičius A., Butkus V., Jaskonis J. 1992. Lietuvos naudingieji augalai. Vilnius. P. 255
Šimkūnaitė E. 1969. Lietuvos vaistingųjų augalų resursų naudojimo biologiniai pagrindai. Biologijos mokslų daktaro disertacijos santrauka. Vilnius.
Wyk B.E., Wink M. 2010. Medicinal plants of the world. P. 362
Zawiślak G. 2013. The chemical composition of essential hyssop oil depending on plant growth stage. 12(3). Liublin. P. 161-170.
Garg S.N., Naqvi A. A., Singh A., Ram G., Kumar S. 1999. Composition of essential oil from anannual crop Hyssopus officinalis grown in Indian plains. FlavourFragr. J. 14, P. 170-172.
Kizil S., Toncer O., Ipek A., Arslan N., Saglam S., Khawar K.M. 2008. Blooming stages of Turkish hyssop (Hyssopus officinalis L.) affect essential oil composition. Acta Agric. Scandiv. 58(3). P. 273–279.
