SKATINAMIEJI SAKINIAI PAGAL TARINIO RAIŠKOS BŪDĄ A. ACHMATOVOS KŪRYBOJE BEI VERTIMUOSE Į LIETUVIŲ IR VOKIEČIŲ KALBAS

Abstract

Straipsnis skirtas palyginti skatinamuosius sakinius, randamus A. Achmatovos lyrikoje bei vertimuose į lietuvių ir vokiečių kalbas. Straipsnis tęstinis. Ankstesniame straipsnyje buvo nagrinėjami skatinamieji sakiniai A. Achmatovos kūryboje bei vertimuose pagal semantinę reikšmę (2018). Šiame straipsnyje nagrinėjami skatinamieji sakiniai pagal tarinio raiškos būdą. Skatinimu gali būti palinkėjimas, įsakymas, meldimas, prašymas, kvietimas (raginimas), patarimas, leidimas ir sutikimas, priekaištas, grasinimas, prakeiksmas, sprendimas (potvarkis). Tarinys skatinamuose sakiniuose atlieka pagrindinį vaidmenį reiškiant šias emocijas. Straipsnyje aptarti gausiausių skatinimo grupių pavyzdžiai – tai palinkėjimas, įsakymas, meldimas, prašymas. Darbe remtasi rusų, lietuvių, vokiečių mokslininkų teorine medžiaga. Pavyzdžiais parodoma, kaip įmanoma tiksliai, nekeičiant semantinės reikšmės, išversti eilėraštį, su kokiais iššūkiais susiduria vertėjas, kai daugelis žodžių įvairiose kalbose nesutampa ne tik pagal reikšmę, bet ir stilistiniu tonu, garsine struktūra bei kitomis išraiškos galimybėmis. Tyrimams buvo panaudota medžiaga iš šių kūrinių: A. Achmatova. Erškėtis žydi – Шиповник цветёт [1]; A. Achmatova. Poem ohne Held. Poeme und Gedichte russisch und deutsch.[2]; A. Achmatova. Im Spiegelland: Ausgewählte Gedichte [3].