Nuolatinio pasyvaus judesio aparato taikymas, pacientams po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos, kojos funkcijai atgauti
Abstract
Lietuvoje kelio sąnario endoprotezavimo operacija yra viena dažniausiai atliekamų ortopedinių operacijų. Kasmet jų atliekama daugiau nei trys tūkstančiai. Tokiam aukštam endoprotezavimo operacijų skaičiui įtakos turi biologinis senėjimas bei lėtinių uždegiminių sąnarių ligų didėjimas. Kelio sąnario osteoartritu serga daugiau nei trečdalis žmonių vyresnių kaip 45 metų amžiaus. Kelio sąnario osteoartritas apriboja kelio sąnario judesių amplitudes ir turi įtakos funkcinei veiklai. Kelio judesių amplitudžių atgavimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo endoprotezavimo rodiklių. Norint atgauti funkciją, būtina pasiekti reikiamas judesio amplitudes. Kineziterapijos metu naudojamas nuolatinio pasyvaus judesio aparatas užtikrina ankstyvus judesius per kelio sąnarį. Tai viena iš daugelio kineziterapijos metu naudojamų priemonių ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Teoriniu požiūriu, nuolatinio pasyvaus judesio aparato naudojimas po kelio sąnario endoprotezavimo operacijų gerina amplitudes kelio sąnaryje, padeda sumažinti pooperacinį tinimą, skausmą, gerina kraujotaką bei padeda išvengti sąaugų susidarymo. Naujausios tyrimo išvados rodo, kad po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos nuolatinio pasyvaus judesio aparato taikymas dvi valandas per dieną kartu su pratimais žymiai padidina blauzdos lenkimo amplitudę, nesukeliant skausmo. Šio tyrimo tikslas – atskleisti nuolatinio pasyvaus judesio aparato taikymą pacientams po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos, kojos funkcijai atgauti. Tyrimo metu atlikti skausmo intensyvumo, tinimo judesių amplitudės, raumenų jėgos ir funkcinio pajėgumo vertinimai. Įvertinus nuolatinio pasyvaus judesio aparato taikymą pacientams po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos, skausmo intensyvumas, tinimas po kineziterapijos sumažėjo, blauzdos judesių amplitudė, raumenų jėga, funkcinis pajėgumas padidėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05).
Downloads
References
2. Bistolfi, A., Federico, A. M., Carnino, I., Gaido, C., Rold, I. D., Magistroni, E., Massazza, G. (2016). Rehabilitation and Physical Therapy before and after Total Knee Arthroplasty: A Literature Review and Unanswered Questions. International Journal of Physical Medicine & Rehabilitation. 4, 356–362.
3. Denis, M., Moffet, H., Caron, F., Ouellet, D., Paquet, J., & Nolet, L. (2006). Effectiveness of Continuous Passive Motion and Conventional Physical Therapy after Total Knee Arthroplasty: a Randomized Clinical Trial. Physical Therapy, 86(2), 174–185.
4. Harvey, L. A., Brosseau, L., & Herbert, R. D. (2014). Continuous Passive Motion Following Total Knee Arthroplasty in People with Arthritis. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2, 1–92.
5. Herbold, J. A., Bonistall, K., Blackburn, M., Agolli, J., Gaston, S., Gross, C., & Babyar, S. (2014). Randomized Controlled Trial of the Effectiveness of Continuous Passive Motion after Total Knee Replacement. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation, 95(7), 1240–1245.
6. Jakoubková, J., Švejcarová, M., Bejvlová, M., Jelen, K., Lopot, F., Kubový, P., & Pavlů, D (2016). Application of Knee Continuous Passive Motion Device after Total Endoprosthesis–does Speed of Continuous Passive Motion Device Influence the Therapeutic Effect? 1–7.
7. Khan, A., Shah, S. K. A., Noor, S. S., & Najjad, M. K. R. (2018). Is Continuous Passive Motion Beneficial for Early post Operative Period in TKA Patients? Biomedical, 2574–1241.
8. Lenssen, T. A., Van Steyn, M. J., Crijns, Y. H., Waltjé, E. M., Roox, G. M., Geesink, R. J., ... & De Bie, R. A. (2008). Effectiveness of Polonged Use of Continuous Passive Motion (CPM), as an Adjunct to Physiotherapy, after Total Knee Arthroplasty. BMC Musculoskeletal Disorders, 9(1), 1–11.
9. Liao, C. D., Huang, Y. C., Lin, L. F., Chiu, Y. S., Tsai, J. C., Chen, C. L., & Liou, T. H. (2016). Continuous Passive Motion and Its Effects on Knee Flexion after Total Knee Arthroplasty in Patients with Knee Osteoarthritis. Knee Surgery, Sports Traumatology, Arthroscopy, 24(8), 2578–2586.
10. Lisi, C., Caspani, P., Bruggi, M., Carlisi, E., Scole, D., Benazzo, F., & Dalla Toffola, E. (2017). Early Rehabilitation after Elective Total Knee Arthroplasty. Acta Bio Medica: Atenei Parmensis, 88(4), 56–61.
11. Moutzouri, M., Gleeson, N., Billis, E., Tsepis, E., & Gliatis, J. (2017). Greek Physiotherapists’ Perspectives on Rehabilitation Following Total Knee Replacement: a Descriptive Survey. Physiotherapy Research International, 22(4), 1–14.
12. Oktas, B., & Vergili, O. (2018). The Effect of Intensive Exercise Program and Kinesiotaping Following Total Knee Arthroplasty on Functional Recovery of Patients. Journal of Orthopaedic Surgery and Research, 13(1), 1–7.
13. Randsborg, P. H., Tajet, J., Negård, H., & Røtterud, J. H. (2020). Manipulation under Anesthesia for Stiffness of the Knee Joint after Total Knee Replacement. Arthroplasty today, 6(3), 470–474.
14. Stasi, S., Baltopoulos, I. P., Papathanasiou, G., & Korres, N. I. (2020). The Efficacy of Continuous Passive Motion after Total Knee Arthroplasty a Three-group Randomized Controlled Trial. Archives of Hellenic Medicine / Arheia Ellenikes Iatrikes. 37(3), 341–353.
15. Trochimczuk, R., Kuźmierowski, T., & Anchimiuk, P. (2017). Study of CPM Device Used for Rehabilitation and Effective Pain Management Following Knee Alloplasty. International Journal of Applied Mechanics and Engineering, 22(1), 241–251.
Copyright (c) 2023 Asta Markauskienė, Kristina Žukienė, Gabija Stonkutė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
