STUDENTŲ FIZINIO AKTYVUMO VERTINIMAS KARANTINO LAIKOTARPIU

Abstract

Lietuvoje niekada nesportuoja ir nesimankština 46 proc. žmonių, ir pagal šį rezultatą esame 9-oje vietoje tarp fiziškai neaktyviausių Europos Sąjungos šalių. Panaši tendencija stebima ir tarp studentų, pastebėta, kad jie dažniau renkasi fiziškai lengvą, mažo intensyvumo veiklą laisvalaikiu ir tik kas trečias užsiima aukšto ar vidutinio intensyvumo veikla. Fizinis aktyvumas – vienas iš pagrindinių būdų, norint išsaugoti ir sustiprinti sveikatą. Ypač fizinis aktyvumas aktualus šiuo metu, visame pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai. Šalyje uždarius sporto klubų veiklą, apribojus gyventojų fizinį judėjimą, tarp jų ir studentų, žymiai sumažėjo jų fizinis aktyvumas. Didžiąją laiko dalį studentams tenka praleisti namuose. Išlikti fiziškai aktyviems yra rimtas iššūkis. Laikas, praleidžiamas sėdint ir žemas fizinio aktyvumo lygis, gali turėti neigiamos įtakos sveikatai ir gyvenimo kokybei. Karantino metu įvesti apribojimai gali turėti neigiamų pasekmių psichinei bei fizinei sveikatai, sukelti stresą. Todėl fizinis aktyvumas kaip sveikos gyvensenos veiksnys šiuo laikotarpiu yra ypač aktualus ir reikšmingas. Šio tyrimo tikslas – įvertinti studentų fizinį aktyvumą ir emocinę būseną karantino laikotarpiu. Į tyrimą įsitraukė 502 Vilniaus kolegijos studentai. Tyrimo metu naudotas anketavimas, duomenų analizė su Windows Excel duomenų analizės programa. Įvertinus Vilniaus kolegijos studentų fizinį aktyvumą iki karantino paskelbimo ir karantino laikotarpiu nustatytas studentų fizinio aktyvumo mažėjimas, kurį lėmė fizinio intensyvumo sumažėjimas. Įvertinus Vilniaus kolegijos studentų praktikuojamas fizines veiklas iki karantino ir karantino laikotarpiu nustatytas didesnio fizinio intensyvumo reikalaujančių veiklų sumažėjimas ir laiko, skiriamo šioms veikloms, sutrumpėjimas.