Šlaunies keturgalvio raumens izometrinės jėgos, storio, blauzdos judesių amplitudžių, skausmo ir edemos dydžio bei KMI sąsajos po kelio sąnario endoprotezavimo
Abstract
Daugiau kaip 50 proc. pacientų, kuriems atliekamas kelio sąnario endoprotezavimas, yra nutukę (Odum ir kt., 2013). Be lokalaus uždegimo, sukelto šlaunies tiesiamojo raumens pažeidos operacijos metu, organizmą veikia lėtinis, sisteminis, nutukimo paveiktas uždegimas. Blogėja sisteminė kraujotaka, mažėja raumeninio audinio jėga ir storis, didėja intraraumeninių riebalų kiekis, vystosi atsparumas insulinui (Vincent ir kt., 2012). Palangos reabilitacijos ligoninėje atliktas kiekybinis, vienmomentinis skerspjūvio tyrimas. Duomenys buvo renkami nuo 2020-06-30 iki 2020-09-30. Tyrime dalyvavo 21 (68,2±4,61 metų) pacientas po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Atsižvelgiant į KMI (kūno masės indeksas), tiriamieji suskirstyti į tris grupes. I grupės tiriamieji turėjo antsvorį, II grupės – I laipsnio nutukimą, III grupės – II laipsnio nutukimą. Kiekvienoje grupėje buvo po 7 tiriamuosius. Šio tyrimo tikslas – įvertinti šlaunies keturgalvio raumens izometrinės jėgos, storio, blauzdos judesių amplitudžių, skausmo ir edemos dydžio bei nutukimo sąsajas po kelio sąnario endoprotezavimo.Tyrimo metu taikyti šie tyrimo metodai: skausmo intensyvumo vertinimas, goniometrija, antropometrija, skaitmeninė rankinė dinamometrija, ultrasonografija. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 25.0 statistinės analizės paketus. Ryšiui tarp parametrų įvertinti naudotas neparametrinis Spirmeno koreliacijos koeficentas r, įvertintas jo patikimumas. Esant p<0,05 koreliacijos koeficientas vertintas kaip statistiškai reikšmingas. Tyrimo rezultatai neatskleidė statistiškai reikšmingų sąsajų tarp nutukimo ir šlaunies keturgalvio raumens izometrinės jėgos, blauzdos judesių amplitudžių, skausmo ir edemos dydžio po kelio sąnario endoprotezavimo.
Downloads
References
2. Collins, E. J., Donnell, A. L., Yang, Y.H. (2017). Effect of Obesity on Pain and Functional Recovery Following Total Knee Arthroplasty. Journal of Bone and Joint Surgery, 99,1812-8 d.
3. Fu-qiang, G., Li, Zi-jian., Zhang, Ke., Huang, D., Zhong-jun Liu. (2011). Risk factors for Lower Limb Swelling after Primary Total Knee Arthroplasty. Chinese Medical Journal, 124 (23), 3896–3899.
4. Gao, F.Q., Li, Z. J., Zhang, K., Huang, D., Liu, Z. J. (2011). Risk Factors for Lower Limb swelling after Primary total Knee Arthroplasty. Chinese Medical Journal, 124 (23), 3896–3899.
5. Giesinger, J. M., Loth, F. L., Mac Donald, D. J., Giesinger, K., Patton, J.T., Simpson, A.H.R.W., Howie, C.R., Hamilton, D.F. (2018). Patient-reported Outcome Metrics Following total Knee Arthroplastyare Influenced Differently by Patients’ Body Mass Index. Knee Surgery, Sports Traumatology, Arthroscopy, 26, 3257–3264.
6. Katoh, M., Hiiragi, Y., Uchida M. (2011). Validity of Isometric Muscle Strength Measurements of the Lower Limbs Using a Hand-held Dynamometer and Belt: a Comparison with an Isokinetic Dynamometer. Journal of Physical Therapy Science, 23 (4), 553–557.
7. Kitsuda, Y., Tanimura, C., Inoue, K., Park D., Osaki, M., Hagino H. (2019). Effectiveness of Ultrasonographic Skeletal Muscle Assessment in Patients after total Knee Arthroplasty. Osteoporosis and Sarcopenia, 5 (3), 94–101.
8. Lizaur, A., Marco, L., Cebrian, R. (1997). Preoperative Factors Influencing the Range of Movement after Total Knee Arthroplasty for Severe Osteoarthritis. The Journal of Bone and Joint Surgery, 79 (4), 626–629.
9. Macchi, M., Spezia, M., Elli, S. (2020). Obesity Increases the Risk of Tendinopathy, Tendon Tear and Rupture, and Postoperative Complications: A Systematic Review of Clinical Studies. Clinical Orthopaedics and Related Research, 478(8), 1703–1705.
9. Martín, G., Monares Zepeda C. A., Lescas Méndez, O. A. (2017). Bedside Ultrasound Measurement of Rectus Femoris: A Tutorial for the Nutrition Support Clinician. Journal of Nutrition and Metabolism, 1–5.
10. Meier, W., Mizner, R., Marcus, R., Dibble, L., Peters, C., Lastayo, P. C. (2008). Total Knee Arthroplasty: Muscle Impairments, Functional Limitations, and Recommended Rehabilitation Approaches. Journal of Orthopaedic & Sports Physical Therapy, 38 (5), 246–256. 49.
11. Mizner, R. L., Petterson, S. C., Stevens, J. E., Vandenborne, K., & Snyder-Mackler, L. (2005). Early Quadriceps Strength Loss After Total Knee Arthroplasty. The Journal of Bone & Joint Surgery, 87(5), 1047–1053.
12. Nam, G. E., Park, H. S. (2018). Perspective on Diagnostic Criteria for Obesity and Abdominal Obesity in Korean Adults. Journal of Obesity & Metabolic Syndrome, 27(3), 134–142.
13. Norkin, C., White, J. D. (2016). Measurement of Joint Motion: A Guide to Goniometry 5th Edition. Philadelphia: F. A. Davis Company.
14. Odum, M., Springer, D., Dennos, C., Fehring, T. K. (2013). National Obesity Trends in Total Knee Arthroplasty. The Journal of Arthroplasty, 28(8), 148–151.
15. Rodgers, J. A., Garvin, K. L., Walker, C. W., Morford, D., Urban, J., Bedard, J. (1998). Preoperative Physical Therapy in Primary Total Knee Arthroplasty. Journal of Arthroplasty, 13, 414–421.
16. Schrager, M. A., Metter E. J., Simonsick, E., Ble, A., Bandinelli, S., Lauretani, F. et al. (2007). Sarcopenic Obesity and Inflammation in the in CHIANTI Study. Journal of Applied Physiology, 102, 919–925.
17. Shoji, H., Solomonow, M., Yoshino, S., D’Ambrosia, R., Dabezies, E. (1990). Factors Affecting Postoperative Flexion in total Knee Arthroplasty. Orthopedics, 13(6), 643–649.
18. Starkey, Ch., Brown, S. D. (2015). Examination of Orthopedic & Athletic Injuries. Philadelphia: F. A. Davis Company.
19. Thornell, L.E. Sarcopenic obesity: satellite cells in the aging muscle. (2011). Current Opinion in Clinical Nutrition and Metabolic Care, 14, 22–27.
20. Vincent, K.H., Raiser, S.N., Vincent, R.V. (2012). The Aging Musculoskeletal System and Obesity-related Considerations with Exercise. Ageing Research Review, 11(3), 361–373.
Copyright (c) 2023 Daiva Lenčiauskienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
