Pronuotos pėdos padėties sąsaja su vaikų dinamine laikysena. Vienmomentinis skerspjūvio tyrimas
Abstract
Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo mažens. Rūpinimasis savo sveikata turi tapti gyvenimo būdu. Vienas iš Lietuvos Respublikos (LR) Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) 2022 m. veiklos prioritetų – sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas (SAM, 2022). Laikysenos pakenkimas – tai antras pagal dažnumą sutrikimas, kuris nustatomas vaikams profilaktinių tyrimų metų (Higienos Instituto Sveikatos informacijos centras, 2020). Laikysena pradeda formuotis vaikystėje ir nusistovi baigus augti, nors šiek tiek keičiasi per visą gyvenimą. Laikysena nėra fiksuota būsena – tai kūno padėtis erdvėje ne tik sėdint arba stovint, bet ir judant. Pėdos padėtis turi svarbią įtaką kūno laikysenai ir pusiausvyrai. Dažniausiai pasitaikanti pėdos deformacija – pronuota pėda (arba plokščia pėda) (Filardi, 2018). Plungės miesto ir rajono vaikų darželiuose ir pradinio ugdymo įstaigose buvo organizuojamas vienmomentinis skersinio pjūvio tyrimas. Duomenys buvo renkami nuo 2022-09-16 iki 2023-01-13. Tyrime dalyvavo 528 vaikai, kurių amžius buvo 5–7 metai. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti pronuotos pėdos padėties sąsają su vaikų dinamine laikysena. Tyrimo metu buvo taikomi šie tyrimo metodai: dinaminės laikysenos vertinimas, naudojant pritūpimų su iškeltomis virš galvos rankomis testą bei pėdos padėties vertinimas, naudojant pėdos padėties indekso apskaičiavimą, statistinė duomenų analizė, naudojant „Microsoft Office Excel 2020“ ir „IBM SPSS Statistics“ V 27.0 programas, požymių nepriklausomumo vertinimas, naudojant Chi-kvadrato kriterijaus skaičiavimą. Įvertinus dinaminę laikyseną, daugumai vaikų buvo stebimi kompensaciniai judesiai, berniukams šie judesiai pasireiškė dažniau nei mergaitėms. Kompensaciniai judesiai dažniau pasireiškė mokyklinio (6–7 m.) nei ikimokyklinio amžiaus (5–6 m.) vaikams. Pėdos padėties vertinimo duomenimis, didžiajai daugumai tiriamųjų nustatyta normali pėdos padėtis, trečdaliui – pronuota pėda, berniukams nustatyta dažnesnis pronuotos pėdos pasireiškimas nei mergaitėms. Analizuojant sąsajas tarp pronuotos pėdos ir dinaminės laikysenos, pastebėta, kad tiriamiesiems, kuriems buvo nustatytos pronuotos pėdos, kompensaciniai judesiai buvo dažnesni lyginant su tiriamaisiais, kurių pėdos padėtis buvo normali.
Downloads
References
2. Berkley, R., Tennant, S., & Saifuddin, A. (2021). Multimodality Imaging of the Paediatric Flatfoot. Skeletal Radiology, 50(11), 2133–2149. https://doi.org/10.1007/s00256-021-03806-8
3. Choi, Y., Lee, J. (2021). Effect of Peroneus Longus Muscle Release on Abductor Hallucis Muscle Activity and Medial Longitudinal Arch before Toe-Tap Exercise in Participants with Flexible Pes Planus. Healthcare, 10(1). https://doi.org/10.3390/healthcare10010044
4. Filardi, V. (2018). Finite Element Analysis of the Foot: Stress and Displacement Shielding. Journal of Orthopaedics, 15(4), 974–979. https://doi.org/10.1016/j.jor.2018.08.037
5. Gijon-Nogueron, G., Martinez-Nova, A., Alfageme-Garcia, P., Montes-Alguacil, J., & Evans, A. (2019). International normative data for paediatric foot posture assessment: a cross-sectional investigation. BMJ open, 9(4). https://doi.org/10.1136/bmjopen-2018-023341
6. Higienos Instituto Sveikatos informacijos centras (2020). Nuskaityta iš
https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf
7. Hill, M. W., Wdowski, M. M., Pennell, A., Stodden, D. F., & Duncan, M. J. (2019). Dynamic Postural Control in Children: Do the Arms Lend the Legs a Helping Hand?. Frontiers in Physiology, 9, 1932. https://doi.org/10.3389/fphys.2018.01932
8. Koshino, Y., Samukawa, M., Chida, S., Okada, S., Tanaka, H., Watanabe, K., Chijimatsu, M., Yamanaka, M., & Tohyama, H. (2020). Postural Stability and Muscle Activation Onset during Double - to Single -Leg Stance Transition in Flat-Footed Individuals. Journal of Sports Science & Medicine, 19(4), 662–669.
9. Krutulytė, G. (2020). Kineziterapeutės užrašai. Laikysena. Ėjimas. Kaunas: Naujasis lankas.
10. Lenčiauskienė, D. (2020). Kineziterapijos principai esant vaikų plokščiapėdystei. Klaipėda: Klaipėdos valstybinė kolegija.
11. Michael, A., Brian, G., & Scott, C. (2021). NASM Essentials of Corrective Exercise Training. Burlington, MA: Jones & Bartlett Learning.
12. Mosca, V. (2022). Biomechanics, Assessment, and Management Principles for Pediatric Foot Deformities. Esantis E. Hitschfeld, & P. Hitschfeld. Foot and Ankle Disorders, Springer, 115–131.
13. Oficialios statistikos portalas (2023). Nuskaityta iš https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=324a2230-f6cd-407f-b3be-d21ea1cc3808#/
14. Rudenaitė, V. (2018). Fizinis vaikų aktyvumas ir sveikata Lietuvoje. Pediatrija. Žurnalas pediatrams ir šeimos gydytojams, 4(84), 8–13.
15. SAM (2022). Sveikatos apsaugos ministerija. Nuskaityta iš https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/visuomenes-sveikatos-prieziura-savivaldybese/2022m-prioritetai-ir-tp
16. Wojtków, M., Szkoda-Poliszuk, K., & Szotek, S. (2018). Influence of Body Posture on Foot Load Distribution in Young School-age Children. Acta of Bioengineering and Biomechanics, 20(2), 101–107. doi:10.5277/ABB-01079-2018-01
Copyright (c) 2023 Daiva Lenčiauskienė, Lina Levickienė, Roberta Bikuličienė, Jurgita Boltutienė, Monika Pocienė, Liudmila Kornejevienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
