Lietuvos savivaldybių interneto svetainių kokybės vertinimas
Abstract
Informacinių technologijų pažanga lėmė e. valdžios kūrimąsi ir plėtrą internete. E. paslaugų teikimas piliečiams paskatina vis dažniau lankytis savivaldybės interneto svetainėje ir naudotis įvairiomis e. paslaugomis. Lietuvos savivaldybių svetainėse daugėja įvairių e. paslaugų bei teikiamų funkcijų piliečiams, todėl tampa svarbu aptarti vietos valdžios ir piliečių bendravimą virtualioje skaitmeninėje erdvėje. Vietos valdžios ir piliečių interakcija veikia priimamus politinius sprendimus bendruomenėje. Interneto svetainės reprezentuoja politinės institucijos įvaizdį viešojoje skaitmeninėje erdvėje. Straipsnio tikslas yra įvertinti Lietuvos savivaldybių interneto svetainių kokybės vertinimo modelio pritaikomumą. Svarbu atskleisti politinių institucijų interneto svetainių vertinimo modelio pagrindinius dalyvius ir išskirti vertinimo kriterijus, lemiančius interneto svetainės kokybę. Straipsnio teorinėje dalyje analizuojama interneto svetainių kokybės vertinimo modeliai, formuojama tyrimo metodika ir atliekamas Lietuvos savivaldybių interneto svetainių kokybinis tyrimas. Straipsnyje taikomi šie metodai: mokslinių šaltinių analizė ir turinio analizė. Darbo rezultatas yra atskleistas Lietuvos savivaldybių interneto svetainių kokybės vertinimas, tai padeda paaiškinti įdiegtų funkcijų veikimą ir atskleisti interakcijos veiksnį tarp vietos valdžios ir piliečių. Interneto svetainių vertinimas yra nevienareikšmiškas, tai priklauso nuo svetainės tipo, įgyvendinamos institucijos veiklos ir dalyvių. Lietuvos savivaldybės atsižvelgdamos į interneto svetainės platformos galimybes taiko e. valdžios paslaugas piliečiams, tačiau interakcija tarp piliečių ir vietos valdžios apsiriboja tik individualiomis konsultacijomis. Responsyvumas yra pasiekiamas tik bendraujant asmeniškai. Šiuo atveju, interakcija yra sąlygota atitinkamos savivaldybės darbuotojo turima kompetencija.
Downloads
References
2. Aurylaitė, I. (2017). Vietos valdžios ir piliečių interakcija socialiniame tinkle „Facebook“: Lietuvos savivaldybių atvejis. Informacijos mokslai. Nr. 78.
3. Digital Public Services. Digital Economy and Society Index (DESI), 2022.
4. Domarkas, V., Laukaitytė, A., Mačiukas, V. (2012). Lietuvos Respublikos savivaldybių interneto svetainių išvystymo lygio vertinimas. Viešoji politika ir administravimas, 11(1) 23–36.
5. Domarkas, V., Lukoševičienė, V. (2006). Elektroninė valdžia informacijos teikimo visuomenei aspektu. Viešoji politika ir administravimas. Nr. 16.
6. Fietkiewicz, K. J., Mainka, A., & Stock, W. G. (2017). eGovernment in Cities of the Knowledge Society. An Empirical Investigation of Smart Cities’ Governmental Websites. Government Information Quarterly, 34(1), 75–83.
7. Gómez, A. E. R., & Monjardín, A. L. R. (2015). E-government as a Factor to Determine Competitiveness of Municipality of Culiacán, México. Journal of Public Governance and Policy: Latin American Review, 1(1), 101–125.
8. Holzer, M., & Manoharan, A. P. (2016). Digital Governance in Municipalities Worldwide (2015–16) Seventh Global E-governance Survey: a Longitudinal Assessment of Municipal Websites Throughout the World. New Jersey: National Center for Public Performance.
9. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie susisiekimo ministerija (2018). Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių atitikimo bendriesiems reikalavimams vertinimas. Vilnius.
10. Irawan, B., Hidayat, M., N. (2022). Evaluating Local Government Website Using a Synthetic Website Evaluating Model. International Journal of Information Science and Management. 20(1).
11. Karkin, N., & Janssen, M. (2014). Evaluating Websites from a Public Value Perspective: a Review of Turkish Local Government Websites. International Journal of Information Management, 34(3), 351–363.
12. Lee-Geiller, S., & Lee, T. (2019). Using Government Websites to Enhance Democratic E-governance: a Conceptual Model for Evaluation. Government Information Quarterly, 36(2), 208–225.
13. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Lietuvos savivaldybių indeksas 2022: savivaldybių finansinis tvarumas ir investicinė aplinka (2023).
14. Mehrad, Jafar, Eftekhar, Z., & Goltaji, M. (2020). Vaccinating Users Against the Hypodermic Needle Theory of Social Media: Libraries and Improving Media Literacy. International Journal of Information Science and Management (IJISM), 18(1), 17–24.
15. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (2006). http://www.ndt.lt/wp- content/uploads/seni_failai/Neigaliuju_teisiu_konvencija.pdf.
16. United Nations (2012). United Nations E-government Survey 2012: E-government for the People. New York.
17. Žilinskas, G., Petrauskienė, R., Darulytė, J. (2016). Vietos savivaldybių muziejų interneto svetainių išsivystymo Lietuvoje vertinimas. Viešoji politika ir administravimas, 15(1).
18. Wagner, N., Hassanein, K., & Head, M. (2014). The Impact of Age on Website Usability. Computers in Human Behavior, 37, 270–282.
Copyright (c) 2023 Ieva Aladaitienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
