Slopinimų skaičiavimas optinėje magistralėje su skirstomosiomis atšakomis
Abstract
Optinės skaidulos yra naudojamos pasyviosios optinės prieigos tinkluose, kurie skirti vartotojų įjungimui į internetą. Kiekvieno vartotojo įjungimui galima naudoti tiek atskiras optines skaidulas, tiek panaudoti tas pačias. Jeigu esamose magistralėse nėra laisvų optinių skaidulų, tenka kloti naujus daug skaidulų turinčius optinius kabelius. Įvertinus, kad viena optine skaidula siunčiamų duomenų perdavimo spartos gali būti milijonus kartų didesnės palyginus su įvairių interneto vartotojų poreikiais, skaidula gali būti skirta nuo šimto iki tūkstančio vartotojų prijungimui. Šiuo atveju galima panaudoti optines skaidulas, esančias jau anksčiau paklotuose optiniuose kabeliuose, arba pakloti naujus, mažai optinių skaidulų turinčius magistralinius kabelius, kurių klojimo trasos būtų išsidėsčiusios arti vartotojų, o juose esančias skaidulas galima būtų sujungti įterpiant optinius daliklius reikiamose vietose. Tokiu atveju vartotojai jungiami panaudojant trijų išvadų optinius daliklius, kurių du išvadai skirti sudaryti magistralę, o trečias išvadas skirtas prijungti vartotojo įrangą. Pačios magistralės gali būti tiek be atšakų, tiek ir išsišakojančios. Atšakos jungiamos prie magistralinių daliklių trečiųjų išvadų. Darbe pateikiama magistralinių optinių daliklių parametrų apskaičiavimo metodika, įvertinanti signalo slopinimus optinėje skaiduloje bei signalo nuostolius pačiuose dalikliuose. Metodika panaudota ištirti per nuosekliai išdėstytus optinius magistralinius daliklius perduodamų signalų slopinimų pokyčius. Metodikos taikymas įgalina suvienodinti optinių signalų slopinimus nuo magistralės pradžios iki visų optinės magistralės daliklių išvadų. Metodikoje esantys skaičiavimo algoritmai taip pat įvertina optinių atšakų įtaką optinių signalų slopinimui. Parodyta, kaip pasikeičia optinio signalo slopinimai nuo magistralės pradžios iki visų išvadų skirtinguose magistralės vietose prijungus skirtingų slopinimų optines atšakas ir taip perskaičiavus optinių daliklių parametrus, kad signalo stiprumai visuose išvaduose būtų vienodi.
Downloads
References
2. Tvaronavicius, V. (2014). Rural Area Information Technology Broadband Network (RAIN) - Case Study of the Broadband Infrastructure Investment Project in Lithuania. European Commission. https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/rural-area-information-technology-broadband-network-rain-case-study-broadband-infrastructure
3. Shaping Europe’s Digital Future (2014). Guide to High-Speed Broadband Investments. European Commission. Release, 1.1-22. https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/broadband-investment-guide
4. Adiati, R. F., Kusumawardhani, A., & Setijono, H. (2022). Design and Analysis of an FTTH-GPON in a Residential Area. Jurnal Pendidikan Fisika dan Teknologi. 8(2), 228–237. http://dx.doi.org/10.29303/jpft.v8i2.4233
5. Rose, F., Jacob, D.S., & Renjith, R.A. (2018). Design and Implementation of FTTH Network Based on G-PON Technology. International Journal of Innovations in Scientific and Engineering Research (IJISER), 4(11), 209–-217. http://ijiser.com/paper/2017/vol4issue11/Nov2017p101.pdf
6. Caka, N., Hulaj, A. (2011). Optimization of FTTH Network in Kosovo through the Implementation of GPON Architecture and Analysis of the Cost of the Implementation. International Journal of Communications, 5, 175–182. https://www.researchgate.net/publication/235955583_Optimization_of_FTTH_network_in_Kosovo_through the_Implementation_of_GPON_Architecture_and_Analysis_of_the_Cost_of_the_Implementation/link/00463514b89fb6e2f2000000/download
7. Abdellaoui, Z., Dieudonne, Y., Aleya, A. (2021). Design, Implementation and Evaluation of a Fiber To the Home (FTTH) Access Network Based on a Giga Passive Optical Network GPON, Array, 10, 1–22, ISSN 2590-0056, https://doi.org/10.1016/j.array.2021.100058
8. Bakarman, H. A., Alsagaf, A., Ba‘afiah M., Baghoom F., Baraja, M. (2021). Planning, Design and Simulation of a Network Access Based on FTTH-EPON for Hadhramout University. The 1st International Conference on Engineering and Technology (ICoEngTech) 2021. Journal of Physics: Conference Series, 1962, 012004. doi:10.1088/1742-6596/1962/1/012004
9. Khatiwoda, N. R., & Dawadi, B. R. (2021). A Study on FTTH Implementation and Migration in Nepal. Journal of Engineering Issues and Solutions, 1(1), 174–196. https://doi.org/10.3126/joeis.v1i1.36836
10. Yang, X., (2018). Application of GPON in Campus Network. Proceedings of the 2018 3rd International Conference on Humanities Science, Management and Education Technology (HSMET 2018), Advances in Social Science, Education and Humanities Research (ASSEHR), 237, 690–694. https://doi.org/10.2991/hsmet-18.2018.137
11. International Telecommunication Union [ITU] (2014). Gigabit-capable Passive Optical Networks (G-PON): Transmission Convergence Layer Specification: (ITU-T, G.984.3. https://www.itu.int/rec/T-REC-G.984.3-201401-I/en
12. International Telecommunication Union [ITU]. (2021). 40-Gigabit-capable Passive Optical Networks (NG-PON2): Transmission Convergence Layer Specification: (ITU-T, G.989.3). https://www.itu.int/rec/T-REC-G.989.3-202105-I/en
13. International Telecommunication Union [ITU]. (2005). Digital Sections and Digital Line System – Optical Line Systems for Local and Access Networks: Broadband Optical Access Systems Based on Passive Optical Networks (PON): (ITU-T, G.983.1). https://www.itu.int/rec/T-REC-G.983.1-200501-I/en
14. Plėštys, R., Dabulytė-Bagdonavičienė, J., Butkus, G. (2023). Pasyviosios magistralės panaudojimas optinės prieigos tinkluose. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 19(1), 237–245. http://ojs.kaunokolegija.lt/index.php/mttlk/index
Copyright (c) 2023 Rimantas Plėštys, Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė, Renata Gudaitienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
