Vekselio taikymo teoriniai ir praktiniai aspektai

  • Kristina Lukauskaitė-Valatkė Kauno kolegija
Keywords: vertybinis popierius, vekselis, paskolos sutartis

Abstract

Vekselis, kaip vertybinis popierius, turi nemažai privalumų lyginant su kitais paskolos santykius įforminančiais dokumentais ir yra gan plačiai taikomas. Vekselio universalumą lemia tai, jog vekselis taikomas ir kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ar kreditavimo bei atsiskaitymo įrankis. Be to, vekselis, kaip civilinių teisių objektas, gali būti perkamas, parduodamas, įkeičiamas, pagal vekselį kitaip perduodamos visos teisės. Vekselio davėjui nevykdant įsipareigojimų pagal išduotą vekselį, kreditoriui nereikia kreiptis į teismą, o atliekant būtinus, įstatyme numatytus veiksmus ir laikantis nustatytos tvarkos, vekselis tampa vykdomuoju dokumentu. Tad tinkamas vekselio institutą reglamentuojančių taisyklių taikymas yra būtina sąlyga, jog vekselis būtų efektyvus jo turėtojui. Straipsnyje analizuojama vekselio samprata, privalomi reikalavimai vekselio turiniui, formai, vekselio mokėjimo ir pateikimo apmokėti terminai ir tvarka, trumpai aptariamos vekselių rūšys. Akcentuojama vekselio pateikimo apmokėti termino svarba, užtikrinanti vekselio turėtojo galimybę pasinaudoti vekselio instituto privalumu, – išvengti teisminio proceso dėl neįvykdyto įsipareigojimo, o tai užtikrina greitesnį ir mažiau išlaidų reikalaujantį neteisminį procesą. Probleminiai klausimai išryškinami remiantis aktualia teismų praktika, kurioje išaiškintos iš vekselio kylančių reikalavimų patenkinimo galimybės vekselio turėtojui vekseliui netekus vertybinio popieriaus statuso, kadangi mokslinių tyrimų šiuo klausimu yra mažai. Tyrimui atlikti taikyti metodai: teisės aktų analizė, teismų praktikos analizė ir mokslinės literatūros analizė.

Downloads

Download data is not yet available.

References

1. Jurkevičius, V. (2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės. Lietuvos teisė. Esminiai pokyčiai. MRU, 71–75.
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas [Civilinis kodeksas]. (2000). Valstybės žinios, 2000. Nr. VIII-1864.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. (2002). TAR Nr. Nr. 1021010KODE00IX-743 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2024-01-01).
4. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas [ĮVPĮ]. (1999). TAR Nr. 0991010ISTAIII-1087 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021-01-01).
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. Nutarimas Nr. 987 Dėl vekselių naudojimo taisyklių patvirtinimo. TAR Nr. 0991100NUTA00000987.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. Nutarimas Nr. 988 Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo. TAR Nr. 0991100NUTA00000988 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021-01-01).
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-8/2007.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010.
11. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-2140-959/2022.
Published
2024-05-29
How to Cite
Lukauskaitė-Valatkė, K. (2024). Vekselio taikymo teoriniai ir praktiniai aspektai. Mokslo Taikomieji Tyrimai Lietuvos Kolegijose, 1(20), 56-62. https://doi.org/10.59476/mtt.v1i20.646