Vekselio taikymo teoriniai ir praktiniai aspektai

Abstract

Vekselis, kaip vertybinis popierius, turi nemažai privalumų lyginant su kitais paskolos santykius įforminančiais dokumentais ir yra gan plačiai taikomas. Vekselio universalumą lemia tai, jog vekselis taikomas ir kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ar kreditavimo bei atsiskaitymo įrankis. Be to, vekselis, kaip civilinių teisių objektas, gali būti perkamas, parduodamas, įkeičiamas, pagal vekselį kitaip perduodamos visos teisės. Vekselio davėjui nevykdant įsipareigojimų pagal išduotą vekselį, kreditoriui nereikia kreiptis į teismą, o atliekant būtinus, įstatyme numatytus veiksmus ir laikantis nustatytos tvarkos, vekselis tampa vykdomuoju dokumentu. Tad tinkamas vekselio institutą reglamentuojančių taisyklių taikymas yra būtina sąlyga, jog vekselis būtų efektyvus jo turėtojui. Straipsnyje analizuojama vekselio samprata, privalomi reikalavimai vekselio turiniui, formai, vekselio mokėjimo ir pateikimo apmokėti terminai ir tvarka, trumpai aptariamos vekselių rūšys. Akcentuojama vekselio pateikimo apmokėti termino svarba, užtikrinanti vekselio turėtojo galimybę pasinaudoti vekselio instituto privalumu, – išvengti teisminio proceso dėl neįvykdyto įsipareigojimo, o tai užtikrina greitesnį ir mažiau išlaidų reikalaujantį neteisminį procesą. Probleminiai klausimai išryškinami remiantis aktualia teismų praktika, kurioje išaiškintos iš vekselio kylančių reikalavimų patenkinimo galimybės vekselio turėtojui vekseliui netekus vertybinio popieriaus statuso, kadangi mokslinių tyrimų šiuo klausimu yra mažai. Tyrimui atlikti taikyti metodai: teisės aktų analizė, teismų praktikos analizė ir mokslinės literatūros analizė.