Vilniaus kolegijos psichosocialinės aplinkos vertinimas studentų požiūriu

Abstract

Psichosocialinė aukštosios mokyklos aplinka yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos studentų mokymosi efektyvumui, pasitenkinimui studijomis, jų akademinei sėkmei, sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje nagrinėjamas Vilniaus kolegijos studentų požiūris į pagrindinius psichosocialinės aplinkos elementus – tarpasmeninius studentų ir dėstytojų, studentų tarpusavio santykius, paramą ir pagalbą studentui, akademinę adaptaciją ir galimybę save realizuoti institucijoje. 2022 m. sausio–vasario mėnesiais „Google Forms“ platformoje buvo paskelbta anoniminė internetinės apklausos anketa. Apklausoje dalyvavo 460 Vilniaus kolegijos studentų. Vertinant studentų nuomonę apie Vilniaus kolegijos psichosocialinę aplinką nustatyta, kad daugiau negu du trečdaliai (71,7 proc.) studentų dėstytojų ir studentų santykius vertina kaip abipusiškai pagarbius, 64,8 proc. – bendradarbiavimą tarp dėstytojų ir studentų pakankamą. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 87,2 proc. studentų tarpusavyje kalbasi apie studijas ir mokymąsi, 70,9 proc. nurodė Vilniaus kolegijoje turintys draugų ir 84,4 proc. respondentų nurodė, kad nėra patyrę patyčių. Analizuojant studentų nuomonę apie jų adaptaciją matyti, kad 66,6 proc. studentų pirmieji studijų metai buvo iššūkis ir daugiau negu ketvirtadalis (28,4 proc.) pažymėjo, kad ši kolegija skiria nepakankamai laiko adaptacijos procesui. Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik pusė (46,7 proc.) studentų žino, į ką kreiptis prireikus pagalbos ar paramos, tačiau daugiau nei trečdalis nurodė to nežinantys ir 41,5 proc. atsakiusiųjų pritarė, kad situaciją reikia tobulinti. Gautų rezultatų apie veiklų, skirtų saviraiškai, pasirinkimą parodė, kad studentams šios veiklos svarbios ir jie norėtų daugiau joms skiriamo institucijos dėmesio. Vilniaus kolegijoje yra kuriamos studentų mokymui(si) ir sveikatai palankios sąlygos, yra sudaryta galimybė gauti paramą ir pagalbą įvairiais lygmenimis (studijų skyriaus, fakulteto administracijos, katedros personalo, studentų atstovybės, asmeninės psichologinės pagalbos), puoselėjama bendruomeniška aplinka, kuri sukuria palankią terpę studentų saviraiškai, tačiau didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas aukštojoje mokykloje teikiamai psichologinės pagalbos paslaugai, palankios emocinės terpės studentams atskleisti savo patiriamus išgyvenimus bei emocijas kūrimui.