Supervizija ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesiniam stiprinimui: patirtys ir galimybės
Abstract
Dabartiniame ugdymo ir švietimo kontekste nuolat vyksta pokyčiai, kyla iššūkių visiems ugdymo proceso dalyviams, tarp jų ir pedagogams, kuriems tenka svarbus, bet sudėtingas vaidmuo ugdant jaunąją kartą. Todėl aktualu ieškoti įvairių profesinio palaikymo būdų. Pastarųjų metų moksliniai tyrimai akcentuoja pedagogų, ypač dirbančių ikimokyklinio ugdymo srityje, psichoemocinės gerovės svarbą. Teigiama, kad pedagogų pasitenkinimui atliekamu darbu didelę įtaką turi jų gebėjimas reflektuoti, įsivertinti savo profesinę patirtį bei dalintis įžvalgomis su kolegomis. Būtent tokią galimybę suteikia supervizija. Straipsnyje pagrindžiama supervizijos kaip profesinio palydėjimo samprata, apžvelgiama jau įtvirtinta supervizijos praktika Lietuvoje įvairių sričių profesionalų kvalifikacijos tobulinime bei atskleidžiamos ikimokyklinio ugdymo pedagogų supervizijos patirtys, tapusios prielaida laikyti superviziją vienu iš profesinio tobulėjimo būdų. Straipsnyje pristatomas empirinis tyrimas, kurio rezultatai atskleidė superviziją kaip profesinės pagalbos, stiprinimo bei tobulėjimo galimybę ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantiems pedagogams. Tyrimo objektas – supervizijoje dalyvavusių ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir praktikas vedusių supervizorių patirtys. Taikytas kokybinio tyrimo metodas – daugybinė atvejų analizė, grindžiama supervizorių, vedusių supervizijas skirtingose Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bei pedagogų, dalyvavusių šiose supervizijose, patirčių refleksija. Duomenys rinkti taikant apklausos žodžiu (interviu) metodą. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad supervizijų metu išryškėjo momentai, svarbūs ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesiniam stiprinimui, nes suteikė galimybę geriau pažinti vieniems kitus, mokytis iš savo bei kitų patirties, pamatyti skirtingus profesinių problemų sprendimo būdus, taip pat rasti tinkamus konfliktų sprendimus organizacijose, stiprinti dalyvių pasitikėjimą vieniems kitais, didinti tarpusavio bendradarbiavimą, atpažinti tobulintinas personalo ar visos organizacijos sritis.
Downloads
References
2. Abromaitienė, L. (2018). Apie supervizijos naudą: socialinių darbuotojų ir pedagogų patirtys. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 22, 83–93. https://doi.org/10.7220/2029-5820.22.2.5
3. Bassachs, M., Cañabate, D., Nogué, L., Serra, T., Bubnys, R., & Colomer, J. (2020). Fostering Critical Reflection in Primary Education through STEAM Approaches. Education Sciences, 10(12), 384. https://doi.org/10.3390/educsci10120384
4. Carpenter, J., Webb, C. M., Bostock, L., & Coomber, C. (2012). Effective supervision in social work and social care. https://www.researchgate.net/publication/374724552_Effective_supervision_in_social_work_and_social_care
5. Caruso, J. J., & Fawcett, M. T. (2014). Supervision in early childhood education. Teachers College Press.
6. Dačiulytė, R., Dromantienė, L., Indrašienė, V., Merfeldaitė, O., Nefas, S., Penkauskienė, D., ... & Railienė, A. (2012). Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelis. Ugdymo plėtotės centras. https://ringuvos-sm.siauliai.lm.lt/wp-content/uploads/2012/08/pedagogu-kvalifikacijos-tobulinimo-modelis.pdf
7. Danilevičius, E. (2013). Education of Occupational Vocation Identification Competence as a Precondition Acknowledge of Truth about Self. LOGOS - A Journal of Religion, Philosophy, Comparative Cultural Studies and Art, 76, 91–100.
8. Davys, A., & Beddoe, L. (2020). Best practice in professional supervision: A guide for the helping professions. Jessica Kingsley Publishers.
9. European Commission: Directorate-General for Education, Youth, Sport and Culture. (2020). Early Childhood Education and Care – How to recruit, train and motivate well-qualified staff – Final report. Publications Office. https://data.europa.eu/doi/10.2766/489043.
10. Flick, U. (2022). An Introduction to Qualitative Researche. Sage Publications.
11. Gedvilienė G., Didžiulienė R. (2020). Mokytojų profesinio perdegimo ir profesinio pasitenkinimo sąveika. Pedagogika, 137(1), 66–82. https://doi.org/10.15823/p.2020.137.4
12. Hawkins, P., & McMahon, A. (2020). Supervision in the Helping Professions 5E. (Fifth edition). Open University Press.
13. Hunziker, S., Blankenagel, M. (2021). Multiple Case Research Design. In Research Design in Business and Management, 171–186. Springer Gabler Wiesbaden. https://doi.org/10.1007/978-3-658-34357-6-9
14. Jansen, B. (2010). Supervizijos (profesinių santykių konsultavimo) ir ugdomojo vadovavimo (angl. coaching) samprata. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 6(2), 9–14. https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/369c6b92-f3df-42b9-9a75-143e02dc94f5/content
15. Jennings, P. A., Jeon, L., & Roberts, A. M. (2020). Introduction to the Special Issue on Early Care and Education Professionals’ Social and Emotional Well-being. Early Education and Development, 31(7), 933–939. https://doi.org/10.1080/10409289.2020.1809895
16. Dėl ikimokyklinio ugdymo programos gairių patvirtinimo: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas. 2023 m. rugsėjo 4 d. Nr. V-1142. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/76bb8f404b5911ee8185e4f3ad07094a?jfwid=f5arm3g7r
17. Kadushin, A., & Harkness, D. (2014). Supervision in Social Work. (5th ed.). Columbia University Press. https://doi.org/10.7312/kadu15176
18. Korthagen, F., & Nuijten, E. (2022). The Power of Reflection in Teacher Education and Professional Development: Strategies for In-Depth Teacher Learning. Routledge. https://doi.org/10.4324/9781003221470
19. Lietuvių kalbos žodynas. https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas
20. Bakonis, E., Buinevičiūtė, A., Dunajevas, E., Gailiūtė, E., Milerius, K., Subačiūtė, J., & Urbienė, Ž. (2022). Mokytojų profesinis tobulėjimas: 2021 metų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų pažangos duomenų analizė. Nacionalinė švietimo agentūra. https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2022/12/2022_analize_nr6_2021_m_Mokytoju_profesinis-tobulejimas.pdf
21. Brandišauskienė, A., Mičiulienė, R., & Petruškevičiūtė, A. (2021). Pedagogų profesinio tobulinimo(si) modelis. Vytauto didžiojo universiteto Švietimo akademija. https://2014.esinvesticijos.lt/media/force_download/?url=/uploads/main/esproducts/docs/118713_b7950c41720cbdae83cf5f9a93992e51.pdf
22. Puroila, A. M., Kupila, P., & Pekkarinen, A. (2021). Multiple facets of supervision: Cooperative teachers’ views of supervision in early childhood teacher education practicums. Teaching and Teacher Education, 105. https://doi.org/10.1016/j.tate.2021.103413
23. SETPre. (2023). Self-evaluation tool for pre-school teachers. www.setpre.eu
24. Steinert, Y., O’Sullivan, P. S., & Irby, D. M. (2019). Strengthening Teachers’ Professional Identities Through Faculty Development. Academic Medicine, 94(7), 963–968. DOI:10.1097/ACM.0000000000002695
25. Susman-Stillman, A., Lim, S., Meuwissen, A., & Watson, C. (2020). Reflective Supervision/Consultation and Early Childhood Professionals’ Well-Being: A Qualitative Analysis of Supervisors’ Perspectives. Early Education and Development, 31(7), 1151–1168. https://doi.org/10.1080/10409289.2020.1793654
26. Ščiučkienė, V. (2017). Profesinio kryptingumo ir pašaukimo stiprinimas profesinėje mokykloje (Doctoral dissertation).
27. Šidiškienė, I. (2016). Profesinio tapatumo stiprinimo praktika: vilniečių profesinė diena. Lituanistica, 62(2), 145–156. https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/lituanistica/article/view/3346/2151
28. Nacionalinė švietimo agentūra. (2018). Projektas „Tęsk“ (Nr. 09.2.1-ESFA-V-727-01-0001). https://www.nsa.smm.lt/projektai/ugdymo-projektai/projektas-tesk/
29. Theuermann, A. (2008). Kompetenzentwicklung in der Praxisbegleitung und Supervision. In Supervision und Coaching: Praxisforschung und Beratung im Sozial-und Bildungsbereich, 183–194. VS Verlag für Sozialwissenschaften. https://doi.org/10.1007/978-3-531-91190-8_15
Copyright (c) 2025 Laima Abromaitienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
