Supervizija ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesiniam stiprinimui: patirtys ir galimybės

Authors

  • Laima Abromaitienė Kauno kolegija

DOI:

https://doi.org/10.59476/mtt.v1i21.710

Keywords:

ikimokyklinio ugdymo pedagogai, supervizija, profesinis stiprinimas, profesinis tobulėjimas, pedagogų patirtys supervizijoje

Abstract

Dabartiniame ugdymo ir švietimo kontekste nuolat vyksta pokyčiai, kyla iššūkių visiems ugdymo proceso dalyviams, tarp jų ir pedagogams, kuriems tenka svarbus, bet sudėtingas vaidmuo ugdant jaunąją kartą. Todėl aktualu ieškoti įvairių profesinio palaikymo būdų. Pastarųjų metų moksliniai tyrimai akcentuoja pedagogų, ypač dirbančių ikimokyklinio ugdymo srityje, psichoemocinės gerovės svarbą. Teigiama, kad pedagogų pasitenkinimui atliekamu darbu didelę įtaką turi jų gebėjimas reflektuoti, įsivertinti savo profesinę patirtį bei dalintis įžvalgomis su kolegomis. Būtent tokią galimybę suteikia supervizija. Straipsnyje pagrindžiama supervizijos kaip profesinio palydėjimo samprata, apžvelgiama jau įtvirtinta supervizijos praktika Lietuvoje įvairių sričių profesionalų kvalifikacijos tobulinime bei atskleidžiamos ikimokyklinio ugdymo pedagogų supervizijos patirtys, tapusios prielaida laikyti superviziją vienu iš profesinio tobulėjimo būdų. Straipsnyje pristatomas empirinis tyrimas, kurio rezultatai atskleidė superviziją kaip profesinės pagalbos, stiprinimo bei tobulėjimo galimybę ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantiems pedagogams. Tyrimo objektas – supervizijoje dalyvavusių ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir praktikas vedusių supervizorių patirtys. Taikytas kokybinio tyrimo metodas – daugybinė atvejų analizė, grindžiama supervizorių, vedusių supervizijas skirtingose Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bei pedagogų, dalyvavusių šiose supervizijose, patirčių refleksija. Duomenys rinkti taikant apklausos žodžiu (interviu) metodą. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad supervizijų metu išryškėjo momentai, svarbūs ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesiniam stiprinimui, nes suteikė galimybę geriau pažinti vieniems kitus, mokytis iš savo bei kitų patirties, pamatyti skirtingus profesinių problemų sprendimo būdus, taip pat rasti tinkamus konfliktų sprendimus organizacijose, stiprinti dalyvių pasitikėjimą vieniems kitais, didinti tarpusavio bendradarbiavimą, atpažinti tobulintinas personalo ar visos organizacijos sritis.

Downloads

Published

2025-05-12

Issue

Section

Socialinių mokslų tyrimai

How to Cite

Supervizija ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesiniam stiprinimui: patirtys ir galimybės. (2025). Mokslo Taikomieji Tyrimai Applied Research, 1(21), 74-82. https://doi.org/10.59476/mtt.v1i21.710