Mobiliosios programėlės Garso matuoklis naudojimo transporto triukšmo lygio tyrimui galimybės analizė
Abstract
Oficialiosios statistikos duomenų bazės duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo registruota 2 223 549 transporto priemonių, kurių vidutinis amžius – apie 17 metų, o didžioji jų dalis varomos kuru, pagamintu iš naftos produktų. Didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, vis daugiau žmonių susiduria su akustiniu diskomfortu. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad aplinkos triukšmas yra antra pagrindinė ligų priežastis po oro taršos. Apie 100 milijonų žmonių ES valstybėse narėse yra veikiama didesnio nei 55 dBA kelių transporto triukšmo, o 32 milijonai yra veikiami triukšmo lygio, didesnio nei 65 dBA. Dėl nuolatinio triukšmo poveikio gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų: miego ir mokymosi sutrikimų, hipertenzija, išeminė širdies liga, susierzinimas, gali pablogėti psichinė sveikata ir pan. Triukšmo poveikio sveikatai valdymas visų pirma priklauso nuo tikslių garso lygio matavimų. Transporto triukšmo problemos sprendimui svarbūs ne tik teisės aktai, kuriais reglamentuojamas triukšmo lygis, inžineriniai statiniai triukšmui mažinti, darnus miestų planavimas, bet ir visuomenės švietimas. Didėjantis supratimas apie neigiamą triukšmo poveikį visuomenės sveikatai lemia poreikį matuoti triukšmą, įtraukiant visuomenę į stebėsenos procesus. Vienas iš visuomenės įsitraukimo būdų galėtų būti realizuojamas panaudojant išmaniuosius telefonus, kuriuose įdiegta garso matavimo programa. Straipsnyje analizuojama transporto triukšmo lygio matavimo galimybė naudojant dvi skirtingas matavimo priemones – garso matuoklį bei mobiliąją programėlę. Transporto triukšmo lygio matavimai atlikti Kauno g., Utenoje. Triukšmo lygis tirtas naudojant garso lygio matuoklį AZ8922 Digital Sound Level Meter ir išmanųjį telefoną Samsung Galaxy A55, kuriame įdiegta garso lygio matavimo programėlė Garso matuoklis. Nustatyta, kad vidutinis transporto triukšmo lygis Kauno g. (Utenoje) kito 57,3-64,4 dBA (matuojant garso matuokliu AZ8922) ir 69,0-74,3 dBA (matuojant mobiliąja programėle Garso matuoklis) ribose. Remiantis gautų transporto triukšmo lygio matavimo rezultatų, nustatytų dviem skirtingomis matavimo priemonėmis penkiuose matavimo taškuose tomis pačiomis aplinkos sąlygomis, analize, galima daryti išvadą, kad mobilioji programėlė Garso matuoklis pateikė vidutiniškai 9,9–11,7 dBA didesnius garso lygio matavimo rezultatus, neatsižvelgiant į triukšmo lygį.
Downloads
References
2. Danilevičius, A., Karpenko, M., Křivánek, V. (2023). Research on the noise pollution from different vehicle categories in the urban area. Transport, 38(1), 1–11. https://doi.org/10.3846/transport.2023.18666
3. Del Pizzo, L. G., Teti, L., Moro, A., Bianco, F., Fredianelli, L., Licitra, G. (2020). Infuence of texture on tyre road noise spectra in rubberized pavements. Applied Acoustics, 159, 1–12. https://doi.org/10.1016/j.apacoust.2019.107080
4. Džambas, T., Čudina Ivančev, A., Dragčević, V., Bezina, Š. (2024). Analysis of road trafic noise in an urban area in Croatia using diferent noise prediction models. Noise Mapping, 11, 117. https://doi.org/10.1515/noise-2024-0003
5. Google Play. (n. d.). Garso matuoklis. https://play.google.com/store/apps/details?id=com.splendapps.decibel&hl=lt&pli=1
6. Levčenkovaitė Skardžė, J. (2024). Tvaraus transporto naudojimo didinimo sprendimai. Iš 21-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos, 2024, 216–221. Vytauto Didžiojo universitetas.
7. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. 2011 m. birželio 13 d. Nr. V-604. Valstybės žinios, 2011-06-21, Nr. 75-3638. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.402074
8. McLennon, T., Patel, S., Behar, A., Abdoli-Eramaki, M. (2019). Evaluation of smartphone sound level meter applications as a reliable tool for noise monitoring. Journal of Occupational and Environmental Hygiene, 16(9), 620627. https://doi.org/10.1080/15459624.2019.1639718
9. Murphy, E., King, E. A. (2016). Testing the accuracy of smartphones and sound level meter applications for measuring environmental noise. Applied Acoustics, 106, 1622. https://doi.org/10.1016/j.apacoust.2015.12.012
10. Salkić-Smailkadić, M. (2024). The impact of traffic noise on the environment of healthy living in urban areas. Nauka i tehnologija, 12(1), 43–52. https://doi.org/10.58952/nit20241201043
11. Valstybės duomenų agentūra. (2024). Kelių transportas. https://osp.stat.gov.lt/keliu-transportas
12. Valstyvės įmonė Registrų centras. (n. d.) Utenos rajono savivaldybė. https://www.regia.lt/map/utenos_r?lang=0
13. World Health Organization. (2024). Compendium of WHO and other UN guidance on health and environment. https://iris.who.int/bitstream/handle/10665/378095/9789240095380-eng.pdf?sequence=
14. Wu, C., Chen, K. (2024). Investigation of the Viability of Mobile Smartphones as Sound Level Meters. Iš tarptautinės konferencijos: Acoustics 2024, 56–66. Australian Acoustical Society. https://www.acoustics.asn.au/conference_proceedings/AAS2024/papers/p56.pdf
15. Zipf, L., Primack, R. B., Rothendler, M. (2020). Citizen scientists and university students monitor noise pollution in cities and protected areas with smartphones. PloS one, 15(9). https://doi.org/10.1371/journal.pone.0236785
Copyright (c) 2025 Ingrida Pliopaitė Bataitienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
