Armonos upės ekologinė būklė: 2015 ir 2024 m. tyrimų rezultatų įvertinimas

Abstract

Upių vandens kokybės pokyčius lemia tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai veiksniai. Natūralūs procesai, tokie kaip klimato kaita, geocheminiai pokyčiai ir hidrologinės sąlygos, veikia upių ekosistemas, tačiau didžiausią poveikį dažniausiai daro žmogaus veikla. Pagrindiniai taršos šaltiniai – žemės ūkio veikla, nuotekų išleidimas, hidromorfologiniai upių pokyčiai bei tarša iš kaimyninių šalių. Literatūroje teigiama, kad didelę įtaką upių ekologinei būklei daro azoto ir fosforo junginių perteklius, kuris skatina eutrofikacijos procesus. Norint užtikrinti paviršinių vandens telkinių apsaugą ir tinkamą jų valdymą, svarbu nuolat stebėti jų būklę ir analizuoti pokyčius. Šio tyrimo tikslas – palyginti Armonos upės ekologinę būklę pagal fizikinius-cheminius rodiklius, remiantis 2015 ir 2024 metų tyrimų rezultatais. Armonos upė, esanti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, buvo tiriama siekiant nustatyti vandens kokybės pokyčius po devynerių metų. Tyrimu nustatyta, kad 2015 m. Armonos upėje didesnė tarša buvo pagal BDS₇, bendrojo azoto, fosfatų fosforo ir bendrojo fosforo kiekį. Šio tyrimo metu analizuoti rodikliai: ištirpusio deguonies kiekio, biocheminio deguonies suvartojimo (BDS₇), azoto (nitratų (NO₃-N), nitrito (NO₂-N), amonio (NH₄-N), bendrasis (N_b)) ir fosforo ((fosfatų) PO₄-P, (bendrasis) P_b) junginių koncentracijos, taip pat pagrindinių jonų – sulfatų, chloridų, kalcio, magnio, natrio ir kalio koncentracijos. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2024 metais upės vanduo beveik visuose mėginių paėmimo taškuose atitiko gerą arba labai gerą ekologinę būklę. Tačiau kai kuriuose ruožuose, ypač žemiau santakos su intaku Pavarklu ir šalia gyvenviečių, nustatyti padidėję azoto ir fosforo junginių kiekiai, rodantys taršos šaltinius. Lyginant su 2015 metų tyrimo rezultatais, nustatyta mažesnė biocheminio deguonies suvartojimo ir fosfatų koncentracija. Tačiau upės būklė pagal nitratų azoto kiekį išliko vidutinė žemiau santakos su Pavarklo upe ir prie santakos su Šventosios upe. Be to, nustatyta, kad šiuose mėginių paėmimo taškuose 2024 m. nitratų azoto koncentracija buvo didesnė nei 2015 m., o tai, manoma, galėjo lemti pasklidoji ir sutelktoji tarša.