Armonos upės ekologinė būklė: 2015 ir 2024 m. tyrimų rezultatų įvertinimas
Abstract
Upių vandens kokybės pokyčius lemia tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai veiksniai. Natūralūs procesai, tokie kaip klimato kaita, geocheminiai pokyčiai ir hidrologinės sąlygos, veikia upių ekosistemas, tačiau didžiausią poveikį dažniausiai daro žmogaus veikla. Pagrindiniai taršos šaltiniai – žemės ūkio veikla, nuotekų išleidimas, hidromorfologiniai upių pokyčiai bei tarša iš kaimyninių šalių. Literatūroje teigiama, kad didelę įtaką upių ekologinei būklei daro azoto ir fosforo junginių perteklius, kuris skatina eutrofikacijos procesus. Norint užtikrinti paviršinių vandens telkinių apsaugą ir tinkamą jų valdymą, svarbu nuolat stebėti jų būklę ir analizuoti pokyčius. Šio tyrimo tikslas – palyginti Armonos upės ekologinę būklę pagal fizikinius-cheminius rodiklius, remiantis 2015 ir 2024 metų tyrimų rezultatais. Armonos upė, esanti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, buvo tiriama siekiant nustatyti vandens kokybės pokyčius po devynerių metų. Tyrimu nustatyta, kad 2015 m. Armonos upėje didesnė tarša buvo pagal BDS₇, bendrojo azoto, fosfatų fosforo ir bendrojo fosforo kiekį. Šio tyrimo metu analizuoti rodikliai: ištirpusio deguonies kiekio, biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7), azoto (nitratų (NO3-N), nitrito (NO2-N), amonio (NH4-N), bendrasis (Nb)) ir fosforo ((fosfatų) PO4-P, (bendrasis) Pb) junginių koncentracijos, taip pat pagrindinių jonų – sulfatų, chloridų, kalcio, magnio, natrio ir kalio koncentracijos. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2024 metais upės vanduo beveik visuose mėginių paėmimo taškuose atitiko gerą arba labai gerą ekologinę būklę. Tačiau kai kuriuose ruožuose, ypač žemiau santakos su intaku Pavarklu ir šalia gyvenviečių, nustatyti padidėję azoto ir fosforo junginių kiekiai, rodantys taršos šaltinius. Lyginant su 2015 metų tyrimo rezultatais, nustatyta mažesnė biocheminio deguonies suvartojimo ir fosfatų koncentracija. Tačiau upės būklė pagal nitratų azoto kiekį išliko vidutinė žemiau santakos su Pavarklo upe ir prie santakos su Šventosios upe. Be to, nustatyta, kad šiuose mėginių paėmimo taškuose 2024 m. nitratų azoto koncentracija buvo didesnė nei 2015 m., o tai, manoma, galėjo lemti pasklidoji ir sutelktoji tarša.
Downloads
References
2. Anh, N. T., Can, L. D., Nhan, N. T., Schmalz, B., & Luu, T. L. (2023). Influences of key factors on river water quality in urban and rural areas: A review. Case Studies in Chemical and Environmental Engineering, 8, 1–12. https://doi.org/10.1016/J.CSCEE.2023.100424
3. Dėl paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas. 2007 m. balandžio 12 d. Nr. D1-210. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.881D6E973D28/asr
4. Dėl paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo: Lietuvos Respublikos apsaugos ministro įsakymas. 2005 m. gruodžio 21 d. Nr. D1-633. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.269278/wpjUmoVXMH
5. Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas. 2020 m. gruodžio 3 d. Nr. D1-734. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/77700e20354511eb932eb1ed7f923910
6. Dewangan, S. K., Shrivastava, S. K., Tigga, V., & Lakra, M. (2023). Review paper on the role of pH in water quality implications for aquatic life, human health, and environmental sustainability. International Advanced Research Journal in Science, Engineering and Technology (IARJSET), 10(6), 215–218. DOI: 10.17148/IARJSET.2023.10633
7. Diamantini, E., Lutz, S. R., Mallucci, S., Majone, B., Merz, R., & Bellin, A. (2018). Driver detection of water quality trends in three large European river basins. Science of The Total Environment, 612, 49–62. https://doi.org/10.1016/J.SCITOTENV.2017.08.172
8. Hardenbicker, P., Viergutz, C., Becker, A., Kirchesch, V., Nilson, E., & Fischer, H. (2017). Water temperature increases in the river Rhine in response to climate change. Regional Environmental Change, 17(1), 299–308. https://doi.org/10.1007/s10113-016-1006-3
9. Minareci, O., Cakir, M., & Minareci, E. (2018). The Study of Surface Water Quality in Buyuk Menderes River (Turkey): Determination of Anionic Detergent, Phosphate, Boron and Some Heavy Metal Contents. Applied Ecology and Environmental Research, 16(4), 5287–5298. https://doi.org/10.15666/aeer/1604_52875298
10. Nakakuni, M., Yamaguchi, H., Ichimi, K., & Tada, K. (2024). Seasonal variation in pore water nutrients and their fluxes from the bottom sediments in Harima Nada, Seto Inland Sea. Journal of Oceanography, 80(3), 219–232. https://doi.org/10.1007/S10872-024-00719-7
11. Oluwaniyi, O. E., & Asiwaju-Bello, Y. A. (2020). Geochemical processes influencing stream water chemistry: a case study of Ala River, Akure, Southwestern Nigeria. Sustainable Water Resources Management, 6(6), 1–13. https://doi.org/10.1007/s40899-020-00460-1
12. Gamtos katalogas. (n.d.). Pavarklas (upė). https://ezerai.vilnius21.lt/pavarklas-v10056.html
13. Potasznik, A., & Szymczyk, S. (2015). Magnesium and calcium concentrations in the surface water and bottom deposits of a river-lake system. Journal of Elementology, 20(3), 677–692. DOI: 10.5601/jelem.2015.20.1.788
14. Rajwa-Kuligiewicz, A., Bialik, R. J., & Rowiński, P. M. (2015). Dissolved oxygen and water temperature dynamics in lowland rivers over various timescales. Journal of Hydrology and Hydromechanics, 63(4), 353–363. https://doi.org/10.1515/JOHH-2015-0041
15. Schreiber, S. G., Schreiber, S., Tanna, R. N., Roberts, D. R., & Arciszewski, T. J. (2022). Statistical tools for water quality assessment and monitoring in river ecosystems – a scoping review and recommendations for data analysis. Water Quality Research Journal, 57(1), 40–57. https://doi.org/10.2166/WQRJ.2022.028
16. Scott Winton, R., Calamita, E., & Wehrli, B. (2019). Reviews and syntheses: Dams, water quality and tropical reservoir stratification. Biogeosciences, 16(8), 1657–1671. https://doi.org/10.5194/BG-16-1657-2019
17. Stankevičienė, I., Jurkevičiūtė, J., Latvėnas, M., & Čerčikienė, I. (2016). Antropogeninių taršos šaltinių įtaka upės Armonos vandens kokybei. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 12, 7–14. https://ojs.kaunokolegija.lt/index.php/mttlk/article/view/111
18. Aplinkos apsaugos agentūra. (2023). Apibendrinta Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaita 2023 m. Vanduo. https://experience.arcgis.com/experience/ee4ccd892bf641debedca3b6c46bb853/page/VANDUO/?draft=true
19. Walch, H., von der Kammer, F., & Hofmann, T. (2022). Freshwater suspended particulate matter–Key components and processes in floc formation and dynamics. Water Research, 220, 1–19. https://doi.org/10.1016/J.WATRES.2022.118655
20. Zhang, J., Jin, M., Cao, M., Huang, X., Zhang, Z., & Zhang, L. (2021). Sources and behaviors of dissolved sulfate in the Jinan karst spring catchment in northern China identified by using environmental stable isotopes and a Bayesian isotope-mixing model. Applied Geochemistry, 134. https://doi.org/10.1016/J.APGEOCHEM.2021.105109
21. Zhang, L., Shao, S., Liu, C., Xu, T., & Fan, C. (2015). Forms of Nutrients in Rivers Flowing into Lake Chaohu: A Comparison between Urban and Rural Rivers. Water, 7(8), 4523–4536. https://doi.org/10.3390/W7084523
Copyright (c) 2025 Inga Stankevičienė, Ingrida Radveikienė, Jolanta Jurkevičiūtė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
