Polifenolinių junginių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo palyginimas pipirmėtės (Mentha piperita L.) ir katžolės (Nepeta faassenii L.) ekstraktuose
Abstract
Polifenoliniai junginiai priklauso biologiškai aktyvių junginių grupei, kurie aptinkami augaluose. Šiuo metu šiems junginiams skiriamas didelis dėmesys dėl jiems būdingų antioksidantinių, antimikrobinių, antikancerogeninių, antiuždegiminių ir kt. savybių. Šių junginių gausu notrelinės (Lamiaceae) šeimos augaluose: pipirmėtėse (Mentha piperita L.) ir faseno katžolėse (Nepeta faassenii L.). Todėl šie augalai gali būti naudojami kaip funkcinis maistas bei kosmetikos pramonėje, pvz., eterinių aliejų gamybai ir t. t. Katžolėse ir pipirmėtėse gausu terpenų, polifenolinių rūgščių ir jų darinių, kurie turi teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti polifenolinių junginių ir antioksidacinio aktyvumo kitimą laike priklausomai nuo augalų džiovinimo būdo skirtingais metodais paruoštuose pipirmėčių ir faseno katžolių ekstraktuose. Bendras polifenolinių junginių kiekis ir antioksidacinis aktyvumas nustatytas DPPH● radikalų surišimo metodu. Tyrimu nustatyta, kad bendrajam polifenolinių junginių kiekiui pipirmėtėse ir faseno katžolėse įtakos turi ekstrakcijos metodas ir ekstrakcijai naudojamas tirpiklis, tačiau jų kiekis nepriklauso nuo džiovinimo būdo. Tiriant tirpiklio įtaką džiovintų karščiu pipirmėčių ir faseno katžolių ekstraktams, nustatyta, kad bendras polifenolinių junginių kiekis išekstrahuojamas mažesnis naudojant vandenį nei etanolį, o džiovintose šalčiu – pokytis nereikšmingas. Taikant skirtingus ekstrakcijos metodus, stebima, kad ekstrahuojant ultragarsu išekstrahuojama daugiau polifenolinių junginių nei mechaniniu būdu: džiovintose karščiu faseno katžolėse – 1,2 karto, džiovintose karščiu pipirmėtėse – 1,03 karto, džiovintose šalčiu faseno katžolėse ir pipirmėtėse – 1,1 karto vandeniniuose ekstraktuose. Panaši tendencija stebima ekstrakcijai naudojant etanolį. Atlikus tyrimą, po 8 mėn. nustatyta, kad bendrasis polifenolinių junginių kiekis sumažėjo nepriklausomai nuo džiovinimo būdo. Džiovintose karščiu pipirmėtėse ir faseno katžolėse antioksidacinis aktyvumas yra didesnis (etanoliniuose ekstraktuose), o džiovintose šalčiu – reikšmingo pokyčio nėra lyginant etanolinius ir vandeninius ekstraktus. Taip pat, nustatyta, kad po 8 mėn. antioksidacinis aktyvumas sumažėjo kaip ir bendras polifenolinių junginių kiekis.
Downloads
References
2. Arumugam, P., Priya, N. G., Subathra, M., Ramesh, A. (2008). Anti-inflammatory Activity of Four Solvent Fractions of Ethanol Extract of Mentha Spicata L. Investigated on Acute and Chronic Inflammation Induced Rats. Environmental Toxicology and Pharmacology, 26(1), 92–95.
3. Brahmi, F., Madani, K., Dahmoune, F., Rahmani, T., Bousbaa, K., Oukmanou, S., Chinane, M. (2012). Optimisation of Solvent Extraction of Antioxidants (Phenolic Compounds) From Algerian Mint ( Mentha spicata L. ). Pharmacognosy Communications, 2(4), 73–86.
4. Deng, J., Yang, H., Capanoglu, E., Cao, H., Xiao, J. (2018). Technological Aspects and Stability of Polyphenols. In Polyphenols: Properties, Recovery, and Applications (pp. 295–323). Woodhead Publishing.
5. Dorman, H. J. D., Koşar, M., Başer, K. H. C., Hiltunen, R. (2009). Phenolic Profile and Antioxidant Evaluation of Mentha X Piperita L. (peppermint) Extracts. Natural Product Communications, 4(4), 535–542.
6. El Makawy, A. I., Ibrahim, F. M., Abdel-Aziem, S. H. (2019). Assessment of Satureja Montana L. and Mentha Piperita L. Antioxidant Activity, Cytotoxicity and Pattern of Apoptotic Gene Expression in Hepatoma Cells. Jordan Journal of Biological Sciences, 12(3).
7. Fecka, I., Turek, S. (2007). Determination of water-soluble Polyphenolic Compounds in Commercial Herbal Teas from Lamiaceae: Peppermint, Melissa, and Sage. Journal of Agricultural and Food Chemistry, 55(26), 10908–10917.
8. Hernandez-Leon, A., Moreno-Pérez, G. F., Martínez-Gordillo, M., Aguirre-Hernández, E., Valle-Dorado, M. G., Díaz-Reval, M. I., González-Trujano, M. E., Pellicer, F. (2021). Lamiaceae in Mexican Species, a Great but Scarcely Explored Source of Secondary Metabolites with Potential Pharmacological Effects in Pain Relief. Molecules, 26(24), 7632.
9. Hinkov, A., Angelova, P., Marchev, A., Hodzhev, Y., Tsvetkov, V., Dragolova, D., Todorov, D., Shishkova, K., Kapchina-Toteva, V., Blundell, R., Shishkov, S., Georgiev, M. (2020). Nepeta Nuda ssp. Nuda L. Water Extract: Inhibition of Replication of Some Strains of Human Alpha Herpes Virus (genus simplex virus) in Vitro, Mode of Action and NMR-based Metabolomics. Journal of Herbal Medicine, 21, 100334.
10. Jurkevičiūtė, J., Ružienė, N. (2021). Hibridinių šermukšnių vaisių kokybinių rodiklių pokyčiai laikymo metu. Mokslo Taikomieji Tyrimai Lietuvos Kolegijose, 17(1), 7–13.
11. Kedare, S. B., Singh, R. P. (2011). Genesis and Development of DPPH Method of Antioxidant Assay. Journal of Food Science and Technology, 48(4), 412.
12. Khan, T., Khan, A., Mashwani, Z.-U.-R., Ullah, N., Nadhman, A. (2021). Therapeutic Potential of Medicinal Plants Against COVID-19: the Role of Antiviral Medicinal Metabolites. Biocatalysis and Agricultural Biotechnology, 31, 1878–8181.
13. Kuete, V. (2017). Medicinal Spices and Vegetables from Africa: Therapeutic Potential againts Metabolic, Inflammatory, Infectious and Systemic Diseases. Academic Press.
14. Marchioni, I., Najar, B., Ruffoni, B., Copetta, A., Pistelli, L., Pistelli, L. (2020). Bioactive Compounds and Aroma Profile of Some Lamiaceae Edible Flowers. Plants, 9(6), 691.
15. Miser Salihoğlu, E., Simsek, B., Çayir, E., Akaydin, S. (2022). Comparison of the Phenolic Content and Antioxidant Activity in Peppermint Plant According to the Drying Method. Journal of Faculty of Pharmacy of Ankara University, 46(2), 418–431.
16. Papageorgiou, V., Mallouchos, A., Komaitis, M. (2008). Investigation of the Antioxidant Behavior of Air and freeze-dried Aromatic Plant Materials in Relation to their Phenolic Content and Vegetative Cycle. Journal of Agricultural and Food Chemistry, 56(14), 5743–5752.
17. Radulović, N., Blagojević, P. D., Rabbitt, K., De Sousa Menezes, F. (2011). Essential Oil of Nepeta x Faassenii Bergmans ex Stearn (N. Mussinii Spreng. x N. Nepetella L.): A Comparison Study. Natural Product Communications, 6(7), 1015–1022.
18. Roshanpour, S., Tavakoli, J., Beigmohammadi, F., Alaei, S., Mousavi Khaneghah, A. (2023). Extraction of Phenol Compound from Mentha Piperita by Ultrasonic Waves based on a Response Surface Methodology. Food Science & Nutrition, 11(2), 613–626.
19. Safaiee, P., Taghipour, A., Vahdatkhoram, F., Movagharnejad, K. (2019). Extraction of Phenolic Compounds from Mentha Aquatica: the Effects of Sonication Time, Temperature and Drying Method. Chemical Papers, 73(12), 3067–3073.
20. Sharma, A., Cooper, R., Bhardwaj, G., Cannoo, D. S. (2021). The Genus Nepeta: Traditional Uses, Phytochemicals and Pharmacological Properties. Journal of Ethnopharmacology, 268, 113679.
21. Spirling, L. I., Daniels, I. R. (2001). Botanical Perspectives on Health Peppermint: More than Just an After-dinner Mint. Journal of The Royal Society for the Promotion of Health, 121(1), 62–63.
22. Twaij, B. M., Hasan, M. N. (2022). Bioactive Secondary Metabolites from Plant Sources: Types, Synthesis, and Their Therapeutic Uses. International Journal of Plant Biology, 13(1), 4–14.
23. Zapata, J. E., Sepúlveda, C. T., Álvarez, A. C. (2022). Kinetics of the Thermal Degradation of Phenolic Compounds from Achiote Leaves (Bixa orellana L.) and its Effect on the Antioxidant Activity. Food Science and Technology, 42, e30920.
24. Živković, J. N., Živković, S., Šiler, B., Aničić, N., Dmitrović, S., Rankov, A. D., Giba, Z., Mišić, D. (2018). Differences in Bioactivity of Three Endemic Nepeta Species Arising from Main Terpenoid and Phenolic Constituents. Archives of Biological Sciences, 70(1), 63–76.
Copyright (c) 2023 Jolanta Jurkevičiūtė, Ingrida Radveikienė, Nijolė Ružienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
