Biokompozito elementų savybių vertinimas

Authors

  • Darius Albrektas Kauno kolegija
  • Gintaras Keturakis Kauno kolegija

DOI:

https://doi.org/10.59476/mtt2025.v2i21.732

Keywords:

grybiena, biokompozitas, sorbcinės savybės, tampros modulis, slopinimo koeficientas

Abstract

Pastaruoju metu pasaulyje aktyviai sprendžiami ekologiškumo, tvarumo, antrinio medžiagų panaudojimo klausimai. Statybų, pramonės sektoriuose siekiama naudoti daugiau bioskaidžių, „draugiškų aplinkai“ medžiagų, medžiagų, kurių gamybai nereikia naudoti didelio energijos kiekio.
Neseniai buvo sukurta nauja bioskaidi medžiaga – grybiena. Tai medžiaga, pagaminta iš medienos smulkinių ir kitų organinių medžiagų, kurioje sintetinių klijų funkciją atlieka grybai – smulkiniai tarpusavyje „suklijuojami“ grybų hifais. Tai visiškai organinė, bioskaidi, „aplinkai draugiška“ medžiaga. Jos gamybai nereikalingos papildomos cheminės medžiagos, didelės energijos sąnaudos. Iš jos pagaminti atskiri elementai ir gaminiai puikiai tinka pagalbinių pakavimo medžiagų, pakuočių, interjero puošybos elementų gamybai. Tokie interjero elementai taip pat neblogai slopina garsą, kitus mechaninius virpesius, tikėtina, kad pasižymi nebloga šilumine varža. Tačiau ši medžiaga dėl savo mechaninių savybių praktiškai netinkama konstrukcinių elementų gamybai.
Kauno kolegijoje sukurtas originalus bioskaidus kompozitas, sudarytas iš grybienos ir masyviosios medienos. Atlikus preliminarius jo fizikinių ir mechaninių savybių tyrimus, galima teigti, kad elementai iš šio kompozito jau galėtų būti naudojami ir kaip statinių, interjero, baldų konstrukciniai elementai. Tam reikia optimizuoti kompozito sudėtis, įvertinti elgseną įvairių eksploatacijos sąlygų metu.
Žinoma, kad tokių medžiagų savybės labai priklauso nuo jų drėgnio. Taigi, svarbu žinoti jų sorbcines savybes. Tyrimų metu iš grybienos pagaminti kelių tipų bandiniai. Nustatyta, kad bandiniai, pagaminti naudojant skirtingus substratus ir grybieną, pasižymi skirtingomis sorbcinėmis savybėmis. Drėkinant ore atskirų bandinių masė padidėjo 3,5–4,5 %, mirkant vandenyje – 50–250 %. Siekiant konstatuoti aiškesnius dėsningumus, reikalingi detalesni tyrimai.
Taip pat pagaminti kelių tipų kompozitai, kuriuose skirtingą tūrio dalį sudaro mediena (12–35 %) ir grybiena (atitinkamai 88–65 %) bei vertintos jų mechaninės (tampriai plastiškosios) savybės. Tyrimams panaudotas nedestrukciniu skersinių rezonansinių virpesių metodu Kauno kolegijoje pagamintas originalus stendas. Gauta, kad vidutinis bandinių tampros modulis kito 120–550 MPa, o slopinimo koeficientas – 0,023–0,016 ribose. Nustatyta, kad elemento tampros moduliui ir slopinimo koeficientui įtakos turi ne tik medienos dalis kompozite, bet ir elementą „armuojančio“ medienos tašelio padėtis.

References

1. European Commission. (2019). The European Green Deal. Striving to be the first climate-neutral continent. https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en

2. Yang, M., Yan, Z., & Li, Z. (2025). Revealing the tricalcium silicate formation behaviors in modified EAF slag at high temperatures for the production of electric recycled cement. Cement and Concrete Research, 189, 1–15. https://doi.org/10.1016/j.cemconres.2024.107756

3. Yap, Z. S., Khalid, N., H., A., Haron, Z., Khu, W. H., Yeak, S. H., & Amran, M. (2022). Rock wool-reinforced concrete: Physico-mechanical properties and predictive modelling. Journal of Building Engineering, 59(1), 105128. https://doi.org/10.1016/j.jobe.2022.105128

4. Albrektas, D., & Ivanauskas, E. (2021). An Assessment of Environmental Impact on Glued Wood Building Elements. Drvna Industrija 72 (1), 39–47. https://doi.org/10.5552/drvind.2021.2001

5. Gilbert, B. P., Bailleres, H., Zhang, H., & McGavin, R. L. (2017). Strength modelling of Laminated Veneer Lumber (LVL) beams. Construction and Building Materials, 149, 763–777. https://doi.org/10.1016/j.conbuildmat.2017.05.153

6. Hildebrandt, J., Hagemann, N., & Thrän, D. (2017). The contribution of wood-based construction materials for leveraging a low-carbon building sector in Europe. Sustainable Cities and Society, 34, 405–418. https://doi.org/10.1016/j.scs.2017.06.013

7. ISO. (2013). Packaging and the environment - General requirements for the use of ISO standards in the field of packaging and the environment (ISO 18601:2013). https://www.iso.org/standard/55869.html

8. ISO. (2013). Packaging and the environment – Material recycling (ISO 18604:2013). https://www.iso.org/standard/55872.html

9. ISO. (2021). Textiles – Man-made fibres – Generic names (EN ISO 2076:2021). https://www.iso.org/standard/79685.html

10. Idahagbon, N. B., Nicholas, R. J., & Wei, A. (2025). Pectin–cellulose nanofiber composites: Biodegradable materials for modified atmosphere packaging. Food Hydrocolloids, 162, 110976. https://doi.org/10.1016/j.foodhyd.2024.110976

11. Shifa, S. S., Kanok, M. M. H., & Haque, M. S. (2024). Effect of alkali treatment on mechanical and water absorption properties of biodegradable wheat-straw/glass fiber reinforced epoxy hybrid composites: A sustainable alternative for conventional materials. Heliyon, 10, 1–15. https://doi.org/10.1016/j.heliyon.2024.e35910

12. Houette, T., Maurer, Ch., Niewiarowski, R., & Gruber, P. (2022). Growth and Mechanical Characterization of Mycelium-Based Composites towards Future Bioremediation and Food Production in the Material Manufacturing Cycle. Biomimetics, 7, 103. https://doi.org/10.3390/biomimetics7030103

13. Yang, L., Park, D., & Qin, Z. (2021). Material Function of Mycelium-Based Bio-Composite: A Review. Frontiers in Materials, 8, 737377. https://doi.org/10.3389/fmats.2021.737377

14. USDA. (2010). Wood Handbook. Wood as an Engineering Material. General Technical Report FPL-GTR-190. Centennial Edition. U. S. Department of Agriculture, Forest Service, Forest Products Laboratory. https://www.fpl.fs.usda.gov/documnts/fplgtr/fpl_gtr190.pdf

15. Juciene, M., Dobilaitė, V., Albrektas, D., & Bliūdžius, R. (2022). Investigation and evaluation of the performance of interior finishing panels made from denim textile waste. Textile Research Journal, 92, 23–24. https://doi.org/10.1177/00405175221109636

16. Weinland, F., Lingner, T., Schritt, H., Gradl, D., Reintjes, N., & Schüler, M. (2024). Life cycle assessment of mycelium-based composite acoustic insulation panels. Cleaner and Circular Bioeconomy, 9, 1–13. https://doi.org/10.1016/j.clcb.2024.100106

17. Sun, W., Straassle Zúniga, S. H., Philippe,V., Rinaldi, L., & Abitbol, T. (2025). Mycelium-Bound composites from agro-industrial waste for broadband acoustic absorption. Materials & Design, 250, 1–8. https://doi.org/10.1016/j.matdes.2025.113591

Downloads

Published

2025-11-03

How to Cite

Biokompozito elementų savybių vertinimas. (2025). Mokslo Taikomieji Tyrimai Applied Research, 2(21), 57-63. https://doi.org/10.59476/mtt2025.v2i21.732