Atpalaiduojančio masažo poveikis lėtinio streso paveiktai veido odai

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamas atpalaiduojančio masažo poveikis lėtinio streso paveiktai veido odai. Tema aktuali dėl visame pasaulyje augančio lėtinio streso paplitimo, kuris daro neigiamą įtaką organizmui ir ypač odai. Psichologinis stresas aktyvina nervinius ir endokrininius procesus, sutrikdo odos barjerinę funkciją, skatina uždegiminius mechanizmus, o tai gali lemti aknės, atopinio dermatito, psoriazės bei kitų ligų paūmėjimą. Lėtinio streso poveikis veido odoje dažniausiai pasireiškia šiais požymiais: odos išsausėjimu, šerpetojimu, tempimu ar padidėjusiu riebumu, paraudimu ir bėrimais, niežėjimu bei sudirgimu. Taip pat gali atsirasti odos papilkėjimas, pamėlę ar paburkę paakiai, išryškėjusios ar naujai susiformavusios mimikos raukšlės, pigmentinės dėmės. Šie požymiai ne tik atspindi streso poveikį odai, bet ir blogina bendrą gyvenimo kokybę, todėl tampa svarbiu kosmetologijos bei sveikatos priežiūros iššūkiu. Dėl šių priežasčių ieškoma papildomų, neinvazinių metodų stresui mažinti bei odos būklei gerinti. Vienas jų – atpalaiduojantis masažas, kuris aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, mažina kortizolio lygį, skatina audinių regeneraciją, gerina kraujotaką ir emocinę pusiausvyrą. Tyrimo tikslas – nustatyti skalpo, kaklo ir pečių juostos masažo poveikį streso paveiktai veido odai. Buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikant stebėjimo, matavimo, testavimo ir apklausos metodus. Tyrime dalyvavo penkios moterys, kurioms taikytas dešimties procedūrų kursas. Vertinti fiziologiniai stresą rodantys parametrai – širdies ritmas ir seilių pH. Rezultatai parodė, kad po procedūrų kurso širdies ritmas sumažėjo, seilių pH normalizavosi, nestruktūruoto interviu metu tiriamosios subjektyviai teigiamai vertino procedūras, jautėsi labiau atsipalaidavusios, nurodė sumažėjusį nerimą, pagerėjusią emocinę būklę ir bendrą savijautą. Išvados rodo, kad atpalaiduojantis masažas yra veiksmingas papildomas metodas, padedantis mažinti lėtinio streso padarinius fiziologiniu ir psichologiniu lygmenimis. Jo taikymas kosmetologijos praktikoje gali pagerinti odos būklę ir gyvenimo kokybę. Tolimesni tyrimai su didesne imtimi ir įtraukiant odos parametrų diagnostiką leistų plačiau pagrįsti šio metodo efektyvumą bei sudarytų galimybes jį integruoti į sveikatos priežiūros paslaugų spektrą.