Dramos metodų taikymas ikimokyklinio amžiaus vaikų patyčių prevencijai
DOI:
https://doi.org/10.59476/mtt2025.v3i21.746Keywords:
dramos metodai, ikimokyklinio amžiaus vaikai, patyčios, prevencijaAbstract
Straipsnyje analizuojama aktualumo neprarandanti tema – patyčių prevencija. Tyrimai rodo, kad patyčios apima vis jaunesnio amžiaus vaikus ir yra pastebimos jau ikimokykliniame amžiuje. Tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų dažniausiai pastebima tiesioginių patyčių forma, kai vaikai atvirai demonstruoja nenorą draugauti, prasivardžiuoja ir mušasi. Šis elgesys dažniausiai pastebimas tarp 5–6 metų vaikų. Straipsnyje patyčių prevencija analizuojama iš naujos perspektyvos – pasitelkiant dramos metodų taikymą. Dramos veiklos – ne tik žaismingos ir įtraukiančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, bet ir leidžia jiems saugiai tyrinėti savo emocijas, jausmus ir socialinius vaidmenis įvairiose situacijose. Straipsnyje aptariami keturi pagrindiniai dramos metodai, taikomi ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme – lėlių teatras, vaidmenų žaidimai, improvizacija ir pasakų inscenizacija, bei jų poveikis vaikų emocinei, socialinei raidai, empatijos, kūrybiškumo ir bendradarbiavimo įgūdžių ugdymui, kurie yra svarbūs patyčių prevencijai. Remiantis teoriniais šaltiniais bei atlikto kiekybinio tyrimo (anketinės apklausos) duomenimis, atskleidžiama, kad dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų naudoja dramos metodus ugdymo procese, o ikimokyklinio amžiaus vaikai į šias veiklas įsitraukia aktyviai. Tyrimas parodė, kad drama padeda vaikams geriau pažinti ir išreikšti emocijas, ugdyti empatiją bei spręsti socialinius konfliktus. Beveik visi respondentai pripažįsta dramos metodų svarbą patyčių prevencijoje, nors jų taikymą riboja laiko, žinių ir įstaigų palaikymo trūkumas. Tyrimo rezultatai atskleidžia stiprų potencialą integruoti dramą kaip veiksmingą ugdymo ir socialinės prevencijos priemonę ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėse.
References
1. Aldhanhani, Z. R. (2020). Role-Play Approach in Teaching Language in Early Childhood Programs. In Advancing English Language Education, 91–101. Zayed University Press. https://www.researchgate.net/publication/344112285_Chapter_6_Role-Play_Approach_in_Teaching_and_Learning_English_as_a_Second_Language_in_Early_Childhood_Programs
2. Anderson, M. (2012). MasterClass in Drama Education. Transforming, Teaching, and Learning. Bloomsbury.
3. Bantugan, B. S. (2022). Exploring Relationships Between Toys, Dolls, and Puppets in Gender Education Web-series Projects in Development Communication. International Journal of Arts and Social Science, 5(2), 16–23. https://www.ijassjournal.com/2022/V5I2/414659922.pdf
4. Bartusevičiūtė, R. (2020). Improvizacija šiuolaikiniame Lietuvos teatre. Teatrologiniai eskizai, 6, 1–5. https://doi.org/10.7220/2345-0231.6.4
5. Beneke, M., Park, C., & Taitingfong, J. (2019). An Inclusive, Anti-Bias Framework for Teaching and Learning About Race with Young Children. Young Exceptional Children, 22(2), 74–86. https://doi.org/10.1177/1096250618811842
6. Berghs, M., Prick, A. E., Vissers, C., & van Hooren, S. A. H. (2022). Drama Therapy for Children and Adolescents With Psychosocial Problems: A Systemic Review on Effects, Means, Therapeutic Attitude, and Supposed Mechanisms of Change. Children, 9(9), 1350–1358. https://doi.org/10.3390/children9091358
7. Biesta, G. (2018). What If? Art Education Beyond Expression and Creativity. In Art, Artists and Pedagogy: Philosophy and the Arts in Education. Routledge. https://doi.org/10.1002/9781118978061.ead058
8. Bitinas B. (2013). Rinktiniai edukologiniai raštai. T. I: Ugdymo filosofija. Ugdymo idėjos ir problemos. LEU leidykla.
9. Brighi, A., Guarini, A., Melotti, G., Galli, S., & Genta, M. L. (2012). Predictors of Victimization Across Direct Bullying, Indirect Bullying, and Cyberbullying. Emotional and Behavioural Difficulties, 17(3–4), 375–388. https://doi.org/10.1080/13632752.2012.704684
10. Brunes, A., Nielsen, M. B., & Heir, T. (2018). Bullying Among People With Visual Impairment: Prevalence, Associated Factors, and Relationship to Self-Efficacy and Life Satisfaction. World Journal of Psychiatry, 8(1), 43–50. http://dx.doi.org/10.5498/wjp.v8.i1.43
11. Cahill, S., Šervytienė, V., & Stasiulis, A. (2015). Dramos terapijos metodų taikymas ergoterapijos studijų metu. Sveikatos mokslai, 25(3), 22–25. https://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.044
12. Cahill, H. (2020). Advancing Social and Emotional Well-Being Through Drama. In Drama in Education. Exploring Key Research Concepts and Effective Strategies, 57–74. https://doi.org/10.4324/9780429464928-8
13. Cameron, D. L., & Kovac, V. B. (2016). An Examination of Parents’ and Preschool Workers’ Perspectives on Bullying in Preschool. Early Child Development and Care, 186(12), 1961–1971. https://doi.org/10.1080/03004430.2016.1138290
14. Camodeca, M., Caravita, S. M. S., & Coppolla, G. (2015). Bullying in Preschool: The Associations Between Participant Roles, Social Competence, and Social Preference. Aggressive Behaviour, 41(4), 78–85. https://doi.org/10.1002/ab.21541
15. Cooper, D. (2019). A Very Binary Drama: The Conceptual Struggle for Gender's Future. King's College London Law School Research, 1, 37–45. https://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=3367010
16. Cremin, T., & McDonald, R. (2013). Drama. Iš Kūrybiškumas pradinėje mokykloje, 2013, 99–115. Eugrimas / Ugdymo plėtotės centras. https://kurybingumas.ugdome.lt/wp-content/uploads/2017/10/Kurybiskumas_pradineje_mokykloje_2013_Eugrimas.pdf
17. Chen, S., Yang, J., Dai, I., & Li, X. (2024). Research on Teacher Learning in the Practice of Educational Drama in China. Research in Drama Education: The Journal of Applied Theatre and Performance, 30(1), 161–166. https://doi.org/10.1080/13569783.2024.2402012
18. Douvlos, C. (2015). Bullying in Preschool Children. Psychological Thought, 12(1), 131–142. https://doi.org/10.23668/psycharchives.2696
19. Emunah, R. (2020). Acting for real (2nd ed.). Routledge.
20. Espenes, K., Tørmoen, A. J., Rognstad, K., Nilsen, K. H., Waaler, P. M., Wentzel-Larsen, T., & Kjøbli, J. (2024). Effect of Psychosocial Interventions on Children and Youth Emotion Regulation: A Meta-Analysis. Administration and Policy in Mental Health and Mental Health Services Research, 52, 833–852. https://doi.org/10.1007/s10488-024-01373-3
21. Espelage, D. L. (2016). Leveraging School-based Research to Inform Bullying Prevention and Policy. The American psychologist, 71(8), 768–775. https://psycnet.apa.org/doi/10.1037/amp0000095
22. Goodwin, J. (2019). Qualitative Research in Childhood Neurodisability. Development Medicine & Child Neurology, 61(12), 1354–1357. https://doi.org/10.1111/dmcn.14277
23. Helgeland, A., & Lund, I. (2017). Children‘s Voices on Bullying in Kindergarten. Early Childhood Education Journal, 45(1), 133–141. https://doi.org/10.1007/s10643-016-0784-z
24. Iuga, F., & Turda, S. (2022). The Impact of Puppet Theatre Among Preschoolers' Socio-Emotional Abilities Development. Educatia, 21(22), 111–121. https://doi.org/10.24193/ed21.2022.22.08
25. Kardelis, K. (2016). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Eugrimas.
26. Khoirunikmah, B., Marmoah, S., & Indriayu, M. (2022). The Effect of Social Skills and Emotional Intelligence on Learning Outcomes of Elementary School Students. Jurnal Pendidikan, Sosial, dan Agama, 14(2), 877–894. https://doi.org/10.37680/qalamuna.v14i2.3779
27. Kielb, E. G., & Mendes Silva, I. M. (2023). Fairy Tales in the Classroom: Perspectives of Teachers Working in Early Childhood Education. Pro-Posições, 34, 1–26. https://doi.org/10.1590/1980-6248-2020-0155EN
28. Korošec, H. (2012). Playing with Puppets in Class—Teaching and Learning with Pleasure. In The Power of the Puppet, 29–45. UNIMA. https://www.unima.org/wp-content/uploads/2016/10/The_Power_of_the_Puppet.pdf
29. Legkauskas, V. (2013). Vaiko ir paauglio psichologija. Šiandienos iššūkiai. Vaga.
30. Lidžiūtė, S. (2024). Ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiška. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 2(20), 95–103. https://doi.org/10.59476/mtt.v2i20.684
31. Mavroudis, C., & Deal, B. J. (2016). Fontan Conversion: Literature Review and Lessons Learned Over 20 Years. World Journal for Pediatric and Congenital Heart Surgery, 7(2), 917–922. https://doi.org/10.1177/2150135115623960
32. Momeni, S., Khaki, M., & Amini, R. (2017). The Role of Creative Drama in Improving the Creativity of 4–6 Years Old Children. Journal of History, Culture, and Art Research, 6(1), 617–626. https://doi.org/10.7596/taksad.v6i1.765
33. Österlind, E., Østern, A. L., & Thorkelsdóttir, R. B. (2016). Drama and Theatre in a Nordic Curriculum Perspective – a Challenged arts Subject Used as a Learning Medium in Compulsory Education. Research in Drama Education: The Journal of Applied Theatre and Performance, 21(1), 42–56. https://doi.org/10.1080/13569783.2015.1126174
34. Pagirienė, R., & Ramanauskienė, D. (2023). Neigiamų socialinių reiškinių prevencija ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 1(19), 166–174. https://doi.org/10.59476/mtt.v1i19.586
35. Psalti, A. (2016). Greek In-Service and Preservice Teachers’ Views About Bullying in Early Childhood Settings. Journal of School Violence, 16(4), 386–398. https://doi.org/10.1080/15388220.2016.1159573
36. Rappaport-Rowan, N. (2009). Toy and Method Designed to Enhance Emotional Learning. Patent Application Publication.
37. Rimkevičienė, V. (2022). Dramos terapija – jauniausia meno terapijos sritis Lietuvoje. Lietuvos dailės terapijos asociacija.
38. Schonman, S. (2016). Making Sense of Arts Education: Wrestling with Two Critical Myths in the Field. In A. Berggraf Sæbø (Ed.), International Yearbook for Research in Arts Education, 4, 21–30. Waxmann Verlag GMBH.
39. Skoglund, R. I. (2020). Beyond Bullying: Understanding Children’s Exploration of Inclusion and Exclusion Processes in Kindergarten. In Children‘s Exploration and Cultural Formation, 29–45. https://doi.org/10.1007/978-3-030-36271-3_3
40. Stamper, B. J. (2016). Assessing the Effectiveness of the Kimochis Program in Promoting Social and Emotional Learning in an Elementary School Setting. New Mexico State University. https://www.proquest.com/openview/6897ac477607d29b1ec539a423e5a22d/1?pq-origsite=gscholar&cbl=18750
41. Tanrikulu, I. (2018). Teacher Reports on Early Childhood Bullying: How Often, Who, What, When, and Where. Early Child Development and Care, 190(4), 489–501. https://eric.ed.gov/?id=EJ1242500
42. Tepetas, G. S., Akgun, E., & Altun, S. A. (2010). Identifying Preschool Teachers’ Opinion About Peer Bullying. Procedia - Social and Behavioral Sciences, 2(2), 1675–1679. https://doi.org/10.1016/j.sbspro.2010.03.964
43. Thornberg, R., Thornberg, U. B., Alamaa, R., & Daud, N. (2014). Children‘s Conceptions of Bullying and Repeated Conventional Transgressions: Moral, Conventional, Structuring and Personal-choice Reasoning. Educational Psychology. International Journal of Experimental Educational Psychology, 36(1), 95–111. https://doi.org/10.1080/01443410.2014.915929
44. Toivanen, T., Komulainen, K., & Ruismäki, H. (2011). Drama Education and Improvisation as a Resource of Teacher Students’ Creativity. Procedia - Social and Behavioral Sciences, 12, 60–69. https://doi.org/10.1016/j.sbspro.2011.02.010
45. Žydžiūnaitė V., & Sabaliauskas S. (2017). Kokybiniai tyrimai. Principai ir metodai. Vaga.
46. McInnes, E., Whitington, V., Neill, B., & Farndale, A. (2025). Professional Learning Supporting Multilingual Children’s Social and Emotional Development in Diverse Australian Early Childhood Education and Care Settings. Early Childhood Education Journal, 53, 779–790. https://doi.org/10.1007/s10643-023-01620-6
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2025 Skirmantė Jocė

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.