Dekoratyviųjų sumedėjusių augalų būklės vertinimas
DOI:
https://doi.org/10.59476/mtt2025.v3i21.750Keywords:
augalų sortimentas, individai, rūšys, ekspertizėAbstract
Lietuvos želdynuose auginama apie 3 500 rūšių, porūšių, varietetų, formų ir veislių sumedėjusių augalų, kurie dažnai naudojami kaip dekoratyviniai elementai miestų parkuose, skveruose ir privačių sodybų aplinkoje (Navasaitis, 2008). Šių augalų dekoratyvumas ir prisitaikymas prie aplinkos sąlygų priklauso nuo daugelio biologinių ir morfologinių ypatybių. Tačiau net ir tinkamai parinkti bei prižiūrimi augalai ilgainiui gali prarasti dekoratyvines savybes dėl senėjimo, ligų, kenkėjų ar gamtos stichijų poveikio, todėl būtina periodiškai vertinti jų būklę. 2025 metais buvo atlikta Kauno kolegijos parko (Pramonės pr. 22) želdinių būklės ekspertizė, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtinta metodika. Tyrimo metu vertinta 8 rūšių medžių, priklausančių 23 individams, būklė: paprastosios eglės (Picea abie L.), karpotieji beržai (Betula pendula L.), paprastosios pušys (Pinus sylvestris L.), raudonasis ir paprastasis ąžuolai (Quercus rubra, Quercus robur L.), uosialapiai klevai (Acer negundo L.), paprastasis uosis (Fraxinus exelsior L.). Nustatyta, kad 40 proc. medžių yra vidutinės būklės ir reikalauja sanitarinio genėjimo, 13 proc. – patenkinamos, jiems reikalingas papildomas žaizdų gydymas. Bendras želdinių fitosanitarinis vertinimas parodė, jog 30 proc. augalų būklė yra patenkinama arba bloga. Nors šie medžiai teigiamai veikia mikroklimatą ir mažina triukšmą, dalis jų estetiškai nepatrauklūs, tankiai susodinti, netinkamai genimi, skatina varninių paukščių plitimą. Tyrimas parodė, kad augalų sortimentas iš esmės atitinka funkcinius tikslus, tačiau siekiant išlaikyti estetinę bei ekologinę vertę būtina nuolatinė priežiūra – genėti lajas, šalinti pažeistas šakas ir gydyti kamienų žaizdas.References
1. Ai, J., & Kim, M. (2025). Research on Plant Landscape Design of Urban Industrial Site Green Space Based on Green Infrastructure Concept. Plants, 14(5), 747. https://doi.org/10.3390/plants14050747
2. Bogovaja, I. O., & Teodoronskij, V. S. (1990). Ozelenenie naselennyh mest [Greening of populated areas]. Agropromizdat.
3. Kumar, A., Singh, P. K., & Kumar, V. (2025). Environmental Pollution: A Global Challenge. In AI-Driven Environmental Pollution Management, 3–25. Springer Nature Switzerland. https://doi.org/10.1007/978-3-031-96243-1_1
4. Larson, L. R., Jennings, V., & Cloutier, S. A. (2016). Public Parks and Wellbeing in Urban Areas of the United States. PLoS one, 11(4), e0153211. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0153211
5. Li, Y., Wang, Q., Song, Y., Xu, X., & Wang, Y. (2025). Assessing nature-based solutions: A developed SCGE model for long-term environmental and social impacts of urban green spaces on sustainable development. Environmental Impact Assessment Review, 112, 107776. https://doi.org/10.1016/j.eiar.2024.107776
6. LR Aplinkos ministerija. (2007). Želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo metodika. Valstybės žinios, 2007-12-21, Nr. 135-5503.
7. LR Aplinkos ministerija. (2008). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, 2008 m. sausio 8 d., Nr. D1-5.
8. LR Aplinkos ministerija. (2021). Želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas, 2021 m. rugsėjo 16 d., Nr. D1-540 redakcija.
9. Ma, B., Zhou, T., Lei, S., Wen, Y., & Htun, T. T. (2019). Effects of Urban Green Spaces on Residents' Well-being. Environment, Development and Sustainability, 21(6), 2793–2809. https://doi.org/10.1007/s10668-018-0161-8
10. Misius, R. (2016). Kraštovaizdžio pažinimo ir želdynų projektavimo pagrindai. Kauno kolegijos leidybos centras.
11. Navasaitis, M. (2008). Medžiai ir krūmai parkams ir sodyboms. Mažoji poligrafija.
12. Petrulis, J. (1978). Želdynų projektavimas, įrengimas ir priežiūra. Mintis.
13. Pretzsch, H. (2024). Integrative Ecosystem Management Through the Diversification of Structure and Tree Species. In Progress in Botany, 85, 333–360. Springer Nature Switzerland. https://doi.org/10.1007/124_2024_81
14. Stoičev, L. I. (1960). Parko ir kraštovaizdžio menas. Sofija.
15. Wang, D., Xu, P. Y., An, B. W., & Guo, Q. P. (2024). Urban green infrastructure: Bridging biodiversity conservation and sustainable urban development through adaptive management approach. Frontiers in Ecology and Evolution, 12, 1440477. https://doi.org/10.3389/fevo.2024.1440477
16. Zhang, J., Yin, Y., Xia, T., Zhao, R., & Cheng, Y. (2025). Prioritizing 30% community tree volume ratio: Effects of community, street, and park greenspace exposure metrics on predicting older adults’ mental health. Building and Environment, 270, 112499. https://doi.org/10.1016/j.buildenv.2024.112499
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2025 Donatas Klimavičius, Živilė Juknevičienė, Rokas Drevinskas, Dalė Šumskienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
