Lietuvių kalbos tekstų redagavimas naudojant dirbtinį intelektą: studentų požiūris

Abstract

Straipsnyje pristatomas Kauno kolegijoje atliktas tyrimas apie studentų humanitarų, kurių darbo įrankis bent iš dalies yra lietuvių kalba, DI naudojimo lietuvių kalbos tekstams redaguoti įpročius ir nuomonę apie tokio redagavimo kokybę. Duomenims surinkti naudotas anketinės apklausos metodas, kontekstui pristatyti ir aktualumui pagrįsti atlikta literatūros analizė, rezultatams aptarti naudoti aprašomasis ir lyginamasis metodai. Tyrimas atliktas norint užpildyti tokio pobūdžio tyrimų trūkumą ir pradėti dialogą apie DI naudojimo lietuvių kalbos tekstams redaguoti galimybes ir iššūkius, ypač tarp studentų. Apie DI naudojimą akademinėje aplinkoje diskutuojama jau kurį laiką ir ši tema aktualėja. Atlikus literatūros analizę, paaiškėjo, kad tyrimų, nagrinėjančių DI naudojimą tekstams redaguoti yra atlikta mažai ir jie susiję su anglų kalba, o lietuvių kalbos kontekste tokių tyrimų nėra. 
Apibendrinus gautus rezultatus paaiškėjo, kad visi respondentai, dažniau ar rečiau, naudoja DI lietuvių kalbos tekstams redaguoti, kiek mažiau tą daro akademinėje aplinkoje, rengdami studijų darbus. Dažniausiai studentai naudoja žinomiausią DI modelį „ChatGPT“ arba taip pat populiarų „Google Gemini“, kartais juos abu. Studentai naudodami DI dažniausiai siekia patikrinti teksto rašybą, skyrybą, pagerinti stilių arba tekstą perfrazuoti. Tyrimas atskleidė, kad po DI naudojimo pusė respondentų visada, dažniausiai arba kartais patikrina siūlomus taisymus, ir vos keli procentai apklaustųjų visiškai pasitiki DI. Buvo nustatyta, kad studentai DI įrankius redagavimui vertina teigiamai ir mano, kad jie redaguoja neblogai arba gerai. Tik 6 proc. mano, kad šie įrankiai redaguoja prastai arba labai prastai. Tai leidžia daryti išvadą, kad nors beveik visi studentai naudoja DI redagavimui, bet į redagavimo kokybę žiūri kritiškai ir supranta, kad DI lietuvių kalba vis dar veikia netobulai. Tyrimo metu respondentai pasidalijo savo įžvalgomis apie DI veikimo redagavime principus. Apibendrinant studentų atsakymus, galima daryti išvadą, kad geriausiai DI redagavimui pasitarnauja, kai naudojamas kaip pagalbininkas, o kontrolė ir atsakomybė paliekama žmogui.