Socialinių darbuotojų kasdienėje veikloje patiriami profesiniai sunkumai ir jų įveikimo būdai
DOI:
https://doi.org/10.59476/mtt2026.v1i22.767Keywords:
socialinis darbas, profesiniai sunkumai, emocinė įtampa, profesinis perdegimasAbstract
Straipsnyje analizuojami socialinių darbuotojų kasdieninėje veikloje patiriami profesiniai sunkumai ir jų įveikimo būdai. Socialiniams darbuotojams kylantys sunkumai yra susiję su nuolat kintančia socialine aplinka, spartėjančiu gyvenimo tempu, globalizacija, senėjančia visuomene ir pastarųjų metų krizėmis, tokiomis kaip migracijos procesai, Covid‑19 pandemija ar karas Ukrainoje. Demografiniai, socialiniai, ekonominiai ir politiniai pokyčiai veikia visą socialinių paslaugų sistemą ir socialinių darbuotojų kasdieninę veiklą, reikalauja gebėjimo lanksčiai prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Atskleista, kad socialinių darbuotojų profesiniai sunkumai kyla dėl socialinių paslaugų gavėjų elgesio ir motyvacijos stokos, organizacinių darbo sąlygų, emocinės įtampos ir smurto darbo aplinkoje. Socialiniai darbuotojai susiduria su dideliu darbo krūviu, paslaugų ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka, sau kelia per aukštus reikalavimus ir prisiima per didelę atsakomybę. Tai mažina motyvaciją, kelia emocinę įtampą, stresą ir didina profesinio perdegimo riziką. Empirinis tyrimas atliktas naudojant kokybinį tyrimo metodą. Pusiau struktūruoto interviu būdu apklausti septyni socialiniai darbuotojai, dirbantys su skirtingomis asmenų grupėmis. Duomenys analizuoti taikant kokybinės turinio analizės metodą. Tyrimu atskleistos trys pagrindinės profesinių sunkumų grupės. Pirmoji sunkumų grupė yra sunkumai, susiję su klientais, apimantys motyvacijos stoką, agresiją, sudėtingus santykius su paslaugų gavėjų šeimos nariais ar artimaisiais. Antroji grupė yra organizaciniai sunkumai, kuriuos įtakoja didelis darbo krūvis, dokumentacijos gausa, paslaugų ir bendradarbiavimo trūkumas. Trečioji sunkumų grupė yra emocinė įtampa, apimanti patiriamą stresą, profesinį perdegimą ir vaidmenų konfliktus. Tyrimu atskleista, kad kylančius sunkumus socialiniai darbuotojai įveikia kompleksiškai, naudodami individualius pagalbos būdus, remdamiesi kolegų palaikymu, gaudami organizacijos paramą ir profesinę pagalbą.
References
1. Adhabi, E., & Anozie, C. B. (2017). Literature review for the type of interview in qualitative research. International Journal of Education, 9(3), 86–97. https://doi.org/10.5296/ije.v9i3.11483
2. Adomaitytė-Subačienė, I., & Martinaitytė, G. (2022). Kaip (ar) ateitis keičia socialinio darbo profesinį lauką? Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 25, 80–99. https://doi.org/10.15388/STEPP.2022.49
3. ANSE. (2025). Kas yra supervizija? Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacija. https://supervizija.lt/info/kas-yra-supervizija.html
4. Gaižauskaitė, I., & Valavičienė, N. (2016). Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu. VĮ Registrų centras. https://cris.mruni.eu/server/api/core/bitstreams/6bc9b0c7-425b-4420-a2cd-e6ec2d12736a/content
5. Iosim, I., Runcan, P., Dan, V., Nadolu, B., Runcan, R., & Petrescu, M. (2022). The Role of Supervision in Preventing Burnout among Professionals Working with People in Difficulty. International Journal of Environmental Research and Public Health, 19(160), 1–16. https://doi.org/10.3390/ijerph19010160
6. Kadushin, A., & Harkness, D. (2014). Supervision in Social Work. (5th ed.). Columbia University Press. https://doi.org/10.7312/kadu15176
7. Kavaliauskienė, V. (2010). Refleksijos kultūra – socialinio darbuotojo profesinės veiklos raiškos aspektas. Acta paedagogica vilnensia, 25, 159–171. https://doi.org/10.15388/ActPaed.2010.25.3000
8. Khan, A. H. (2022). Tough times and the professional social work practice: Hits and misses. Revista de Asistenţa Sociala, 21(2), 5–15. https://www.academia.edu/90609649
9. Liang, M. J. (2025). The impact of supervision function and the development of new social work professional knowledge and ability on service performance: Taking the case management service for individuals with disabilities in Taiwan A city as an example. Journal of Social Work and Social Welfare Policy, 3(1), 1–9. https://doi.org/10.33790/jswwp1100132
10. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493. Valstybės žinios, 17–589. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.91609F53E29E/asr?csrt=14027249809073951690
11. Maddock, A. (2024). The Relationships between Stress, Burnout, Mental Health and Well-Being in Social Workers. British Journal of Social Work, 54, 668–686. https://doi.org/10.1093/bjsw/bcad232
12. Markovič, D. (2024). Digital social work or e-social work? Towards social work in a digital environment. SHS Web of Conferences, 184, 05005. https://doi.org/10.1051/shsconf/202418405005
13. Matulaitytė, V. (2024). Įgalinanti socialinių darbuotojų praktika, padedanti asmenims su intelekto negalia (patiems) spręsti ir savarankiškai gyventi. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 34(2), 65–95. https://doi.org/10.7220/2029-5820.34.2.3
14. Mette, J., Wirth, T., Nienhaus, A., Harth, V., & Mache, S. (2020). “I need to take care of myself”: A qualitative study on coping strategies, support and health promotion for social workers serving refugees and homeless individuals. Journal of Occupational Medicine and Toxicology, 15(19), 1–15. https://doi.org/10.1186/s12995-020-00270-3
15. Natalier, K., Cortis, N., Seymour, K., Wendt, S., & King, D. (2020). Workplace Violence Against Domestic and Family Violence and Sexual Assault Workers: A Gendered, Settings-Based Approach. The British Journal of Social Work, 51(1), 1–20. https://doi.org/10.1093/bjsw/bcaa030
16. Naujanienė, R., Eidukevičiūtė, J., & Ruškus, J. (2018). Socialinių darbuotojų lūkesčiai supervizijai kaip atsakas į praktikos lauko kompleksiškumą ir neapibrėžtumą. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 22(2), 35–62. https://doi.org/10.7220/2029-5820.22.2.3
17. Nikolajanko, E. (2019). Socialinio darbuotojo motyvacija kaip veiksmingo profesinio funkcionavimo prielaida. Tiltai, 83(2), 80–89. https://doi.org/10.15181/tbb.v83i2.2065
18. Oficiali Europos Sąjungos svetainė. (2025). Faktai ir skaičiai apie Europos Sąjungą. https://european-union.europa.eu/principles-countries-history/facts-and-figures-european-union_lt
19. Pocienė, K., & Baltutienė, R. (2023). Socialinio darbuotojo patiriami sunkumai dirbant su asmenimis, turinčiais priklausomybę. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 19(2), 80–88. https://doi.org/10.59476/mtt.v2i19.626
20. Ratcliff, M. (2024). Social Workers, Burnout, and Self-Care: A Public Health Issue. Delaware Journal of Public Health, 10(1), 26–29. https://doi.org/10.32481/djph.2024.03.05
21. Raudeliūnaitė, R., & Buškevičiūtė, E. (2014). Socialinių darbuotojų veiklos ypatumai teikiant socialines paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose: socialinių darbuotojų patirties analizė. Socialinis darbas, 13(2), 204–220. https://doi.org/10.13165/SD-14-13-2-07
22. Raudeliūnaitė, R., & Volff, G. (2020). The causes of strress at work amongs social workers. SHS Web of Conferences, 85, 03004. https://doi.org/10.1051/shsconf/20208503004
23. Stasiūnaitienė, E., & Mažeikaitė, S. (2015). Socialinio darbuotojo patiriamos problemos dirbant su socialinės rizikos šeimomis. Sveikatos mokslai, 25(5), 13–17. http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.082
24. Tu, B., Huang, Ch., Sitar, S., & Wang, Y. (2023). Supervision Effects on Negative Affect and Psychological Distress: Evidence from Social Workers in China. International Journal of Environments Research and Public Health, 20, 1764, 1–11. https://doi.org/10.3390/ijerph20031764
25. Verseckaitė, G., & Snieškienė, D. (2011). Socialinio darbuotojo vaidmenų konfliktai dalyvaujant vaiko paėmimo iš šeimos procese. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 7(1), 131–151. https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367175827250/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
26. Virbalis, T., & Arbataitienė, I. (2023). Socialinio darbuotojo kompetencijos atliekant įvairius vaidmenis dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 19(2), 97–106. https://doi.org/10.59476/mtt.v2i19.628
27. Žalimienė, L., Dunajevas, E., Gevorgianienė, V., Šumskienė, E., & Genienė R. (2024). Asmeninės socialinės paslaugos išorinių grėsmių kontekste: socialinės sistemos atsparumo analizės rėmai. Filosofija. Sociologija, 35(4), 434–445. https://doi.org/10.6001/fil-soc.2024.35.4.5
28. Žydžiūnaitė, V., & Sabaliauskas, S. (2017). Kokybiniai tyrimai. Principai ir metodai: vadovėlis socialinių mokslų studijų programų studentams. Vaga.
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2026 Kristina Škarnulienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
