NESĄŽININGI (NETEISĖTI) ĮMONĖS VALDYMO ORGANŲ VEIKSMAI KAIP TYČINIO BANKROTO PRIEŽASTYS

  • Mindaugas Slavinskas

Abstract

Straipsnyje analizuojami bankroto teisiniai santykiai. Įmonės valdymas, remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymu ir lydinčiais dokumentais imperatyviai nustato valdymo organų narių teises ir kildina atitinkamas pareigas. Sutrikus įmonės veiklai ar susidūrus su sunkia ekonomine padėtimi valdymo organų nariai privalo elgtis pagal bonus pater familias principą. Šis principas įpareigoja nenukrypti ir vykdyti įmonės fiduciarines pareigas. Bankroto proceso metu, atkreipiamas ypatingas dėmesys įmonės valdymo organų priimtiems sprendimams iki bankroto bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties svarbu iškristalizuoti kriterijus, kuriais remiantis galima pripažinti, jog įmonės valdymo organai pažeidė fiduciarines pareigas elgtis įmonės naudai ir jos interesams bei reikalauti atitinkamų veiksmų iš kaltųjų asmenų. Daugiausia dėmesio straipsnyje suteikiama LR Įmonių bankroto įstatymo ir LR Baudžiamojo kodekso normoms, kurios reguliuoja tyčinio bankroto kvalifikavimą bei taikymą. Pažymėtina, jog civilinėje, tiek baudžiamosios teisės šakose galioja, iš esmės, tapatūs kriterijai, kuriais remiantis asmenį galima pripažinti kaltu dėl tyčinių veiksmų sukelto bankroto. Tokiu būdu, suformuojama dviejų skirtingų teisės šakų kolizija.

Published
2017-05-30