SAVANORIŠKOS VEIKLOS SKATINIMAS IR VALDYMAS SPORTO ORGANIZACIJOJE: SAVANORIŲ POŽIŪRIO VERTINIMAS
Abstract
Plėtojant savanorišką veiklą sporto sektoriuje yra susiduriama su tam tikromis problemomis ir barjerais. Savanorių valdymas yra labai plati sąvoka, apimanti ne tik savanorių pritraukimą, verbavimą, atranką, valdymą ir vadovavimą, bet ir išlaikymą bei skatinimą. Sporto organizacijų vadovai turi būti itin lankstūs ir gebėti prisiderinti prie savanorių poreikių, siekiant suderinti bendrus savanorio ir organizacijos tikslus. Iki šiol daugiausia tyrimų yra atlikta analizuojant savanorišką veiklą individualioje perspektyvoje, daugiausiai dėmesio skiriant savanorių motyvacijai ir pasitenkinimui atliekant savanoriškas veiklas. Trūksta tyrimų savanoriškos veiklos skatinimo tema, nors savanoriškos veiklos skatinimo ir valdymo mechanizmai sporto organizacijose gali sukurti didžiausią pridėtinę vertę efektyvinant savanorišką veiklą tose organizacijose, nes savanoriškos veiklos fenomenas Lietuvoje neturi gilių ir susiformavusių tradicijų, tačiau kasmet įgauna vis didesnį mastą. Lietuvos mokslininkai atlieka tyrimus savanoriškos veiklos srityje, paliesdami valdymo modelius, žinių valdymo strategijas, savanoriškos veiklos poveikį ir naudą bei pasitenkinimą tokia veikla. Tyrimo tikslas: įvertinti savanorių požiūrį į savanoriškos veiklos skatinimo ir valdymo aspektus organizacijoje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė; anketinė apklausa; statistinė analizė. Tyrimo dalyviais buvo Sporto savanorių sąjungos (SSS) nariai – sporto savanoriai, kurie užima žemiausią poziciją organizacijos veikloje ir neturi aiškiai apibrėžtų pareigų. Tai dažniausiai savanoriai, aptarnaujantys įvairius sporto renginius. Iš viso dalyvavo 48 Sporto sąjungos savanoriai.
Tyrimo metu nustatyta, kad iš skatinimo aspektų organizacijoje dominuoja savanorių įgalinimas (galėjimas kontroliuoti vykstančius procesus, laisvė atlikti paskirtas užduotis bei savanoriškos patirties sklaida), atsižvelgiant į savanorių amžių, socialinį statusą. Lytis savanorių skatinimui įtakos neturi. Svarbus skatinimo aspektas tai pat yra ir bendraminčių bei aplinkinių skatinimas dalyvauti savanoriškoje veikloje (svarbus tiek lyties, tiek užimamo statuso aspektu). Savanorių valdyme akcentuojamas savanorių gebėjimas gerai atlikti jiems paskirtas veiklas, tam tikrų veiklos procesų kontrolė ir pasitenkinimas atliekamu darbu. Galintys kontroliuoti procesus jaučiasi vyresni savanoriai (vyrai), iš kurių daugiausia yra dirbančių arba studentų.Taip pat jie mano, kad prie valdymo procesų, vykstančių organizacijoje, prisideda labai daug. Savanoriai pageidautų, kad organizacijoje būtų įdiegta aiški savanorių valdymo metodika, ja būtų remiamasi, o tai skatintų savanorius daug efektyviau vykdyti savo veiklas.