Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų profesinio perdegimo sindromo raiška

Abstract

Straipsnyje analizuojama perdengimo sindromo raiška tarp skubios medicinos pagalbos (SMP) slaugos specialistų. Remiantis teorine profesinio perdengimo dimensijos požymių ir priežasčių analize, atliktas empirinis SMP slaugos specialistų tyrimas. Lietuvoje iki šiol nėra nustatyta, kokios priežastys gali lemti profesinio perdegimo sindromo pasireiškimą SMP slaugos specialistams. Tyrimas yra aktualus ir dėl to, kad šie specialistai yra labiau paveikiami perdegimo sindromo nei slaugytojai, nes jų darbas pasižymi nenuspėjamomis situacijomis, kai darbe nuolat susiduria su įvairiomis ligomis, sužalojimais ir traumomis. Empirinio tyrimo metu (2016-10-19 iki 2016-12-01) atlikta anoniminė slaugytojų, dirbančių X miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje, apklausa. Tyrime dalyvavo 52 skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistai. Jo metu buvo naudojamas kiekybinis - anoniminis anketinės apklausos raštu - tyrimo metodas. Tyrimui atlikti naudojamas Ch. Maslach perdegimo sindromo vertinimo klausimynas (MBI angl. Maslach Burnout Inventory) ir papildomai sudaryti klausimai, padedantys nustatyti skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų indvidualius ir organizacinius profesinio perdegimo veiksnius.Tyrimo rezultatai atskleidė, jog respondentai patiria vidutinį emocinio išsekimo laipsnį, žemą depersonalizacijos laipsnį ir aukštą asmeninių siekių sumažėjimo laipsnį. Apklaustųjų rezultatai sudaro pirmą profesinio perdegimo sindromo komponentą - emocinį išsekimą. Perdegimo sindromo pasireiškimo ryšio su sociodemografiniais veiksniais analizė atskleidė, jog aukštesnis perdegimo laipsnis būdingesmis vyresniems skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistams (35 m. ir daugiau), slaugytojams kurių darbo stažas yra 10 m. ir daugiau bei dirbantiems daugiau negu 1 etatu. Galima daryti prielaidą, jog skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų profesinio perdegimo sindromo rizikos veiksniai yra darbo krūvis, nepakankamas grįžtamojo ryšio gavimas ar jo visiškas nebuvimas apie atliktus darbus, mažas socialinės-psichologinės paramos gavimas iš vadovų, asmenų dirbančių administracijoje.