ŠALIES ĮVAIZDŽIO ĮTAKA AUKŠTAJAM MOKSLUI: LIETUVOS ATVEJIS

Abstract

Žmonių išsilavinimas, gebėjimai ir noras nuolat tobulėti yra šalies ekonomikos ir vystymosi pažangos pagrindas. Aukštojo mokslo institucijos yra būtent tos organizacijos, kurios suteikia žmonėms pačias naujausių žinių, ugdo reikalingus gebėjimus, lemia kultūrinį ir dvasinį tobulėjimą, skatina progresą. Straipsnyje suformuotas šalies įvaizdžio raiškos aukštojo mokslo kontekste struktūrinis modelis bei atliekamas kiekybinis tyrimas, kurio metu nustatomi statistiniai ryšiai tarp šalies įvaizdžio ir aukštojo mokslo komponentų. Aiškinamasi, kurie komponentai yra svarbiausi su Lietuvos aukštuoju mokslu susijusiems ketinimams. Autoriai žvelgia iš dviejų komponentų požiūrio perspektyvos ir atlikę mokslinės literatūros analizę ankstesniuose savo tyrimuose priima sąlygą, kad įvaizdį sudaro kognityvinis komponentas (įsitikinimai) ir emocinis komponentas (emocijos). Straipsnyje parengta šalies įvaizdžio metodika gali būti taikoma kuriant šalies įvaizdį aukštojo mokslo kontekste, o nustatytas atskirų įvaizdžių komponentų prioritetiškumas ir tarpusavio ryšiai gali pateikti reikšmingų įžvalgų kuriant ilgalaikes strategijas.