NETEISĖTAS INFORMACIJOS APIE PRIVATŲ ASMENS GYVENIMĄ RINKIMAS: BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS PROBLEMINIAI ASPEKTAI LIETUVOS TEISĖJE

Abstract

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą informacijos rinkimą apie privatų asmens gyvenimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Tačiau šio straipsnio dispozicijoje įstatymų leidėjas neapibrėžia konkrečių neteisėtumo kriterijų ir tokiu būdu palieka veikos požymius aiškinti teismams. Praktikoje dažnai susiduriama su situacijomis, kai teismams tenka nagrinėti baudžiamąsias bylas dėl neteisėto informacijos rinkimo, kai bylos proceso dalyviai yra šeimos nariai – sutuoktiniai. Vienais atvejais, siekiant užtikrinti veiksmingą sutuoktinio privatumo apsaugą, informacijos rinkimo procesas pripažįstamas neteisėtu. Kitais - konstitucinis sutuoktinio privataus gyvenimo neliečiamumo principas aiškinamas lanksčiau. Praktika rodo, kad ne visada informacijos rinkimas apie privatų asmens gyvenimą be teismo, asmens leidimo, ar įstatyme nereglamentuotais atvejais yra neteisėtas. Tai siejama su duomenų rinkimo tikslu. Pavyzdžiui, įgyvendinant privačių asmenų – teismo proceso dalyvių - teisę pateikti įrodymus bylose. Jei asmuo renka informaciją teisėtais tikslais, paprastai tokie veiksmai nelaikomi nusikalstamais BK 167 straipsnio prasme. Tokie skirtingi BK 167 straipsnio taikymo praktiniai pavyzdžiai suponuoja poreikį plačiau išanalizuoti atsakomybės už neteisėtą informacijos rinkimą apie privatų asmens – sutuoktinio gyvenimą reglamentavimo ir taikymo aspektus.