PASAULIO EKONOMIKOS IR TURIZMO TENDENCIJOS COVID-19 VIRUSO EPIDEMIJOS METU

Abstract

2020 m. pradžioje COVID-19 virusui sukėlus pandemiją, jos sukeltus ekonominius nuostolius netruko pajusti visos šalys. Tampa aktualu įvertinti globalios ekonominės krizės mastą. Straipsnyje naudojami, lyginami ir analizuojami naujausi Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulio turizmo organizacijos, Europos Komisijos ir kt. institucijų duomenys bei ekspertinė analizė, siekiant nustatyti pasaulio ekonomikos bei turizmo tendencijas pandemijos metu. Atskiras dėmesys skiriamas pasaulinėms turizmo tendencijoms, kadangi pandemija privertė valstybes uždaryti sienas ir / arba taikyti kitus judėjimo apribojimus, kas nulėmė tai, jog turizmas tapo labiausiai nukentėjusiu ekonomikos sektoriumi krizės metu. COVID-19 pandemijos sukelta globali ekonominė krizė įvardijama kaip unikali dėl nuosmukio staigumo, „statumo“ ir gylio. Išsivysčiusių šalių ekonomika patiria didesnių ekonominių nuostolių nei likęs pasaulis, tačiau ir jų atsigavimas / augimas prognozuojamas spartesnis. Lietuvos ekonomika nuo pandemijos nukentėjo viena mažiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Manoma, kad turizmo ekonomika pasauliniu mastu 2020 m. susitrauks 60 % ir tai 6–7 kartus didesnis nuosmukis nei bendro ekonomikos rodiklio BVP. Šalys, kuriose turizmo sektorius turi didžiausią ekonominę įtaką pagal šalies BVP (8–14 %) ir dirbančiųjų skaičių (7–10 %), patenka tarp didžiausius bendrus ekonominius nuostolius patyrusių šalių (13–20 %) skaičių. Tai Ispanija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Italija, Graikija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija. Lietuvoje turizmo sektorius turi ženkliai menkesnę ekonominę įtaką (produkcijos vertė nuo BVP 3 %, darbuotojų skaičius – 4,8%) ir tai sutampa su mažesniais bendrais ekonominiais nuostoliais (1,5–5,5 %). Susidūrusios su didžiuliu ir staigiu ekonomikos susitraukimu, Europos Sąjungos šalys skubiai ėmėsi ekonomikos gaivinimo. Fiskalinės drausmės saugikliai (3 % biudžeto deficito nuo BVP bei 60 % valstybės skolos nuo BVP) buvo suspenduoti, tačiau gelbėjimo planai turės įtakos valstybių biudžeto tvarumui. Lietuvos ekonominės pagalbos planas (5 milijardai eurų, apie 10 % nuo BVP), valstybės skolos (41,4 % nuo BVP pandemijos metu ir 50,2 % 2021 m.), biudžeto deficito (7,0 % pandemijos metu ir 5,5 % 2021 m.) rodikliai išlieka vieni mažiausių ES.