SAVIGYNA PRIEŠ VALSTYBES, KURIOSE VEIKIA TERORISTINĖS GRUPĖS

Abstract

Straipsnyje analizuojama grasinimo jėga ir jėgos draudimo principo taikymas teroristinių veiksmų atveju. Straipsnio aktualumą lemia nenykstanti teroristinių išpuolių grėsmė valstybėms ir tinkamo atsako pagal tarptautinę teisę būtinumas, nes, valstybėms ginantis nuo teroristinių veiksmų, neretai tenka veikti kitų valstybių teritorijoje. Autorė išsamiai analizuoja jėgos draudimo principo turinį, taip pat jo išimtis šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje. Toliau straipsnyje analizuojama savigynos kaip jėgos draudimo principo išimties samprata ir jos taikymo kriterijai, aptariamos savigynos prieš nevalstybinius darinius galimybės, išsamiai aptariami pagrindiniai klausimai, susiję su valstybių, kurių teritorijoje veikia teroristinės grupės, atsakomybe šioje srityje, analizuojama galimybė imtis karinių veiksmų taikant savigyną nuo teroristinių veiksmų, nurodomos pagrindinės tarptautinės teisės autorių mintys šiuo klausimu. Straipsnyje daug dėmesio skiriama valstybių praktikai įvertinti jėgos draudimo principo kontekste. Pagrindinis analizės objektas – moksliniai straipsniai ir valstybių praktikos pavyzdžiai, turintys esminę reikšmę tarptautinės teisės normų susiformavimui. Straipsnyje remtasi dokumentų analizės metodu, analizuojant įvairių tarptautinių organizacijų dokumentus, atvejo analize – analizuojant 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykius ir po jų kilusią tarptautinės bendruomenės reakciją, analitiniu metodu – formuoluojant apibendrinimus ir išvadas. Istoriniu metodu buvo atskleista valstybių praktikos prieš valstybes, kuriose glaudėsi teroristai, raida.