Neigiamų socialinių reiškinių prevencija ikimokyklinio ugdymo mokyklose
Abstract
Visuomenėje gausu neigiamų socialinių reiškinių, tokių kaip alkoholizmas, narkomanija, patyčios, smurtas ir kt., su kuriais vaikai susiduria jau ankstyvajame amžiuje. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikas jau turėtų suprasti, kaip augti sveikam ir saugiam, išvengti pavojingų medžiagų vartojimo ir rizikingo elgesio. Straipsnio tikslas – įvertinti neigiamų socialinių reiškinių prevenciją ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pagrindinis tyrimo metodas – anketinė apklausa. Remiantis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų nuomonės tyrimo rezultatais nustatyta, kad Panevėžio miesto lopšeliuose-darželiuose vaikų atsparumui neigiamiems socialiniams reiškiniams skiriamas ypatingas dėmesys. Pedagogai savo darbe taiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomenduotas prevencines programas. Alkoholio, tabako ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo bei patyčių prevencija integruojama į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atsispindi ugdymo turinyje, kompetencijų ugdyme. Prevencinė veikla ikimokyklinio ugdymo įstaigose nukreipta į emocinį vaikų ugdymą. Vaikai mokosi valdyti savo emocijas, atpažinti ir tinkamai reaguoti į neigiamus socialinius reiškinius, įveikti socialinius bei emocinius sunkumus, būti atspariais susidūrę su neigiama išorinio pasaulio įtaka, jausti atsakomybę už save ir kitus. Prevenciniam ugdymui naudojamos vaikų amžių atitinkančios veiklos formos ir būdai, įvairios informavimo priemonės. Lopšeliuose-darželiuose organizuojamos teminės prevencinės paskaitos tėvams, susitikimai su psichologais, vyksta bendri renginiai vaikams ir tėvams. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria ikimokyklinio ugdymo įstaigos, stiprindamos vaikų atsparumą neigiamiems socialiniams reiškiniams, yra prastas veiklos koordinavimas, nuoseklumo ir tęstinumo stoka, menkas pedagogų pasirengimas, neaktyvus įstaigos bendruomenės narių, ypač tėvų, įsitraukimas bei lėšų stygius.
Downloads
References
Brand, P. & Schweighauser, L. (2022). Spielerische Förderung von Kindern im sozio-emotionalen Bereich. Einblicke in das interdisziplinäre Förderangebot «Beziehungsförderndes Spiel LOS» der Schule Jegenstorf. Schweizerische Zeitschrift für Heilpädagogik, Bd. 28 Nr. 9 (2022): Freundschaften und Mobbing, S. 28–34. https://ojs.szh.ch/zeitschrift/article/view/1029.
Dėl alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. ISAK-494. Valstybės žinios, 2006-03-25, Nr. 33-1197.
Dėl priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos patvirtinimo. Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. V-1269.. TAR, 2022-08-24, Nr. 17452.
Dėl nacionalinio savižudybių prevencijos 2020–2024 metams veiksmų plano patvirtinimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymas Nr. V-2008, TAR, 2020-09-09, Nr. 18938.
Europos prevencijos mokymo programa (2019). Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. https://www.emcdda.europa.eu/
system/files/publications/11733/Europos-prevencijos-mokymo-programa-eupc-LT.pdf.
Fröhlich-Gildhoff, K. & Viernickel, S. (2020). Prävention und Gesundheitsförderung in der Kita. Frühe Bildung, 9 (2), 53–55. Published Online: June 12, 2020, https://doi:org/10.1026/2191-9186/a000474.
Gubbels, J., Assink , M., Prinzie, P. & Put, C. E. (2021). What Works in School-Based Programs for Child Abuse Prevention? The Perspectives of Young Child Abuse Survivors. Social Sciences, 10(10), 404. https://doi:org/10.3390/socsci10100404.
Gust, N., Petermann, F. & Ulrich, F. (2019). Zur Wirksamkeit des Präventions-und Fördertools „Emotionale Kompetenzen im Vorschulalterfördern (EMK-F)“. In Prevention in childhood and adolescence. By: Petermann, Franz. Zeitschrift für Psychiatrie. Psychologie und Psychotherapie, Nov 2019, Vol. 67 Issue 4, p.199-202. 4p. https://doi:org/ 10.1024/1661-4747/a000390.
Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos (2015). Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.
Izokaitis, M. ir Stonienė, L. (2017). Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas, rizikos veiksniai bei ankstyvosios intervencijos ir prevencijos vykdymas tarp bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Visuomenės sveikata, 2(77), 64–73.
Kvieskienė, G., Hopkins, C., Kvieska, V., Kohl, K. (2022). Transformuojamojo švietimo kompetencijų modeliavimas. Socialinis ugdymas, 2(58), 53–80.
Lee, S. H. (2020). Kindergarten Teachers Perspectives on Young Children’s Bullying Roles in Relation to Dominance and Peer Relationships: A short-term Longitudinal Approach in South Korea. International Journal of Environmental Research and Public Health, 17(5).
Murray, C., Zvoch, K. (2011). Teacher-Student Relationships among Behaviorally At-Risk African American Youth from Low-Income Backgrounds: Student Perceptions, Teeocher Percentions, arn Socioemotional Adjustment Correlates. Journal of Emotional and Behavioral Disorders, 19(1) https://doi:org/10.1177/1063426609353607.
Offer-Boljahn, H., Hövel, D., Hennemann, T. & Nenno, A. (2022) Kombinierte Förderung im Kindergarten. Konzeption einer präventiven Vorschulförderung, Schweizerische Zeitschrift für Heilpädagogik, Bd. 28 Nr. 4 (2022): Chancengerechtigkeit in der Bildung. S. 9-15. https://ojs.szh.ch/zeitschrift/article/view/1000.
Prevencinės programos, jų vieta mokyklos gyvenime. (2015). Švietimo problemos analizė, 9 (133). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.
Rahayu, P., Rasyid, H., Puspitasari, C. A. & Islamiyah, R. (2020). The Role of Teachers and Parents in Preventing Bullying in Early Childhood Education Popy. Advances in Social Science. Education and Humanities Research, 421, 359–362.
Sakalauskas, G., Kalpokas, Buzaitytė-Kašalynienė, V., J. ir Švedaitė-Sakalauskė, B. (2022). Latentinės nepilnamečių delinkvencijos apraiškų ir tendencijų Lietuvoje tarptautinis palyginimas. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 24, 101–117. https://doi:org/10.15388/STEPP.2022.40.
Skoglund, I. R. (2020). Beyond Bullying: Understanding Children’s Exploration of Inclusion and Exclusion Processes in Kindergarten. Children’s Exploration and Cultural Formation, 29, 29–45. https://link.springer.com/chapter/10.1007%2F978-3-030-36271-3_3.
Soderstrom, A. & Hultman, A. L. (2016). Preschool Work against Bullying and Degrading Treatment: Experiences from an Action Learning Project. Early Years, 37(3), 300–312. https://ezproxy.biblioteka.ku.lt:4418/doi/full/10.1080/09575146.2016.1194374.
Tyrimo „Neigiamų socialinių veiksnių prevencija ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ pristatymas (2023). https://panko.lt/2023/02/27/tyrimo-neigiamu-socialin iu-veiksniu-prevencija-ikimokyklinio-ugdymo-istaigo se-pristatymas/.
Pollak, I., Mitic, M., Birchwood, J. et al. (2022). A Systematic Review of Intervention Programs Promoting Peer Relationships Among Children and Adolescents: Methods and Targets Used in Effective Programs. Adolescent Res Rev. https://doi.org/10.1007/s40894-022-00195-4.
Vaičiūnas, T. (2022). Psichosocialiniai mokyklos aplinkos veiksniai ir jų ryšys su paauglio gyvensena, fizine ir emocine savijauta: daktaro disertacija. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinė leidyba.
Viparytė, D. ir Bagdonas E. (2018). 4–5 metų vaikų agresijos būdai ir jų koregavimo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 2(14), 43–52. http://ojs.kaunokolegija.lt/index.php/mttlk/index.
Zaborskis, A. ir Vareikienė, I. (2015). Patyčių paplitimo Lietuvos mokyklose pokyčiai 1994–2014 metais. Visuomenės sveikata, 2(69), 40–47.
Copyright (c) 2023 MOKSLO TAIKOMIEJI TYRIMAI LIETUVOS KOLEGIJOSE
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
