Socialinės paramos, teikiamos Ukrainos karo pabėgėliams, analizė

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama socialinė parama, besitęsiant Rusijos agresijai, teikiama Lietuvoje Ukrainos karo pabėgėliams, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais bandant prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti piniginės paramos pobūdį, identifikuoti socialinių paslaugų prieinamumą bei išryškinti socialinės paramos poreikį. Taip pat įvertinti, kaip paramos pobūdis kinta priklausomai nuo Ukrainos karo pabėgėlių buvimo trukmės Lietuvoje. Empirinio tyrimo duomenys surinkti anketinės apklausos metodu. Tyrimo imtis – 118 vyresnių nei 18 metų Ukrainos karo pabėgėlių, gyvenančių Šiauliuose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nors didžioji dalis respondentų pasinaudojo teikiamomis socialinėmis paslaugomis, piniginės paramos pasiskirstymas išlieka netolygus: beveik pusė respondentų nesinaudojo jokia pinigine parama, tik daugiau nei penktadalis respondentų gauna piniginę socialinę pašalpą ir būsto nuomos dalies kompensacijas, o šeštadalis – vienkartinę įsikūrimo išmoką. Respondentai, auginantys vaikus, gauna išmokas vaikams, tačiau kitomis išmokomis naudojosi tik pavieniai asmenys. Išskirta, kad karo pabėgėliai dažniausiai naudojosi bendrosiomis socialinėmis paslaugomis: informavimu ir konsultavimu, transporto organizavimo paslauga, tačiau absoliučiai daugumai neprireikė nei socialinės priežiūros, nei socialinės globos paslaugų. Tyrimu atskleista, kad socialinės paramos poreikiai yra glaudžiai susiję su karo pabėgėlių socialine integracija ir padėtimi darbo rinkoje, akcentuojant būsto išlaidų kompensacijas, maisto korteles, lietuvių kalbos kursus ir pagalbą įsidarbinant.