Profesinės karo tarnybos karių požiūris į burnos sveikatą bei jų nusiskundimai burnos problemomis
DOI:
https://doi.org/10.59476/mtt2025.v3i21.741Keywords:
burnos sveikata, kariai, burnos higienos įpročiaiAbstract
Burnos sveikata – neatsiejama bendros karių sveikatos ir tarnybinio pasirengimo dalis, tačiau šiai sričiai dažnai skiriama per mažai dėmesio. Įvairių šalių tyrimai rodo, kad karinis personalas dažnai susiduria su dantų ėduonimi ir kitomis burnos sveikatos problemomis. Burnos ligos kariuomenėje ne tik dažnos, bet ir daro didelį poveikį tarnybiniam pasirengimui. Higienos įgūdžiai ir burnos sveikata yra svarbūs aktyviems kariams, turint omenyje jų sveikatos ir bendruomenės gerovės svarbą. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat teigia, kad higienos įgūdžiai izoliacijos metu yra ypač svarbūs ilgalaikių misijų, pratybų ar kitų situacijų atveju, kai kariai yra atskirti nuo įprastų higienos paslaugų arba neturi galimybės reguliariai pasirūpinti savo burnos higiena. Karinė tarnyba gali padidinti burnos ligų rizikos veiksnius, nes jai dažnai būdingas ilgas dislokavimas užsienio vietose, kur ribota prieiga prie prevencinių paslaugų, burnos higienos produktų ir visapusiškos dantų priežiūros. Tyrimai rodo, kad burnos ligos kariuomenėje yra gana paplitusios, o jų pasekmės – ne tik fizinis diskomfortas, bet ir sumažėjęs darbingumas bei sutrikusi kasdienė veikla. Skausmas, kramtymo sunkumai ar kalbos problemos gali trukdyti kariui efektyviai veikti, ypač esant dideliam fiziniam ir psichologiniam krūviui, todėl burnos sveikata turi būti laikoma svarbia karinio pasirengimo dalimi. Šiame kiekybiniame tyrime buvo siekiama atskleisti profesinės tarnybos karių burnos sveikatos priežiūros ir nusiskundimų ypatumus tarnybos metu. Klausimynas parengtas tyrimo autorių. Tyrimo metu taikyti Chi kvadrato (χ²) ir McNemar kriterijai. Tyrimo rezultatai: pratybų metu rūpinimasis burnos sveikata tampa sudėtingesnis dėl nuovargio ir laiko stokos – blogėja higiena, rečiau valomi dantys, mažiau naudojami burnos skalavimo skysčiai ir tarpdančių siūlas. Ne visi kariai naudojasi gydytojo odontologo paslaugomis tarnybos metu. Dažniau paslaugomis naudojasi vyresnio amžiaus ir moteriškos lyties kariai. Pratybų metu burnos sveikatos priežiūra pasunkėja dėl nuovargio, laiko stokos ir riboto priemonių prieinamumo. Pagrindiniai informacijos šaltiniai burnos sveikatos klausimais – gydytojai odontologai bei internetas.
References
1. Agbor, A. M., Singh, K., Welyang, C., Clement, T., Ebot, E. B., & Tetmoun, A. (2024). Oral health status and treatment needs of military populations in Garoua, Cameroon. Saudi Journal of Oral Sciences, 11(3), 204–210. https://doi.org/10.4103/sjoralsci.sjoralsci_61_24
2. Arbuckle, P. J., Beltran, T., & Reifenstahl, E. (2024). Identifying risk factors for dental emergency visits in the US Army. Military Medicine, 189(9–10), e2134–e2139. https://doi.org/10.1093/milmed/usae081
3. Armstrong, S., & Dermont, M. (2021). Defence dentistry: an occupationally focused health service with worldwide deployable capability. BDJ, 230(7), 417–423. https://doi.org/10.1038/s41415-021-2834-1
4. Azil, A. A., Yusof, Z. Y. M., & Marhazlinda, J. (2023). Clustering of Health and Oral Health- Compromising Behaviours in Army personnel in central peninsular Malaysia. Healthcare, 11(5), 640. https://doi.org/10.3390/healthcare11050640
5. Bárcena García, M. B., Plana, J. M. C., Cagiao, G. R., & González, P. I. A. (2024). Epidemiological methods used in the periodontal health research in military personnel: a systematic review. BMJ Military Health, 170(1), 72–77. https://doi.org/10.1136/bmjmilitary- 2021-001977
6. Banakar, M., Ghannadpour, A., Behbahanirad, A., Joulaei, H., & Lankarani, K. B. (2024). Determinants of oral health among Iranian soldiers: a structural equation modeling study. BMC Oral Health, 24(1). https://doi.org/10.1186/s12903-024-05052-5
7. Dan, A. D., & Ghergic, D. L. (2020). Knowledge and skills level on oral health among students at the “Ferdinand I” Military Technical Academy in Bucharest. Journal of Medicine and Life, 13(4), 562–567. https://doi.org/10.25122/jml-2020-0099
8. Nik Azis, N. M., Raja Abdullah, R. N., Mohamad Ayub, M. N. A., & Baharin, B. (2025). Oral health status, behavior and impact profile among naval personnel in the Malaysian naval armed forces. BMC oral health, 25(1), 209. https://doi.org/10.1186/s12903-025-05478-5
9. Ngan, W. B., Belinga, L. E. E., Nlo’o, S. E., Mbozo’o, E. A., Otsomoti, E., Ndongo, J. M., Lele, E. B., Hupin, D., Mandengue, S., Roche, F., & Bongue, B. (2021). Oral health status and cardiovascular risk profile in Cameroonian military population. AIMS Public Health, 8(1), 100–109. https://doi.org/10.3934/publichealth.2021008
10. Patinen, P., Tanner, T., Honkanen, J., Tjäderhane, L., Päkkilä, J., Anttonen, V., & Kämppi, A. (2023). General- and Oral-Health-Related predisposing factors for interrupting military service in the Finnish defence forces. Military Medicine, 188(1–2), e260–e266. https://doi.org/10.1093/milmed/usab311
11. Park, J., Jung, E., & Bae, E. (2021). Differences in problem alcohol drinking by military service type among male professional military personnel in South Korea using Military Health Survey data. BMJ Open, 11(11), e045279. https://doi.org/10.1136/bmjopen-2020-045279
12. Schindler, D. K., Mitnik, G. V. L., Soliván-Ortiz, A. M., Irwin, S. P., Boroumand, S., & Dye, B. A. (2021). Oral health status among adults with and without prior active duty service in the U.S. Armed Forces, NHANES 2011-2014. Military Medicine, 186(1–2), e149–e159. https://doi.org/10.1093/milmed/usaa355
13. Schindler, D. K., Matis, S. A., Mitnik, G. V. L., Buss, K. D., Boroumand, S., & Dye, B. A. (2023). Patient Satisfaction in Military Dental Clinics—Findings from the Department of Defense Dental Patient Satisfaction Survey. Military Medicine, 188(11–12), e3506–e3513. https://doi.org/10.1093/milmed/usad329
14. Spalj, S., Peric, D., Mlacovic Zrinski, M., Bulj, M., & Plancak, D. (2012). Predictive value of dental readiness and psychological dimensions for oral health-related quality of life in Croatian soldiers: a cross-sectional study. Croatian medical journal, 53(5), 461–469. https://doi.org/10.3325/cmj.2012.53.461
15. Struthers, M. W., Kosaraju, A., & Vandewalle, K. S. (2025). Dental emergency rates at an expeditionary medical facility supporting Operation Inherent Resolve. Military Medicine, 190(7–8), e1564–e1569. https://doi.org/10.1093/milmed/usae505
16. Uguru, C. C., Chukwubuzor, O., Otakhoigbogie, U., Ogu, U. U., & Uguru, N. P. (2023). Awareness and knowledge of risk factors associated with oral cancer among military personnel in Nigeria. Nigerian journal of clinical practice, 26(1), 73–80. https://doi.org/10.4103/njcp.njcp_322_22
17. Vejrup, K., Engel, T. N., Lillegård, H. J., Strand, S. K., Stein, L., & Olsen-Bergem, H. (2024). Health Literacy and Health-Related Habits among Conscripts in the Norwegian Armed Forces—A Cross-Sectional Survey. Military Medicine, 190(7–8), e1686–e1692. https://doi.org/10.1093/milmed/usae493
18. Wahid, A. A., Yusof, Z. Y. M., & Jaafar, N. (2014). Caries Increment Among Army Personnel: A 5-Year Longitudinal Study. Asia Pacific Journal of Public Health, 26(3), 268–274. https://doi.org/10.1177/1010539511431602
19. World Health Organization. (2023). Global strategy and action plan on oral health 2023–2030. https://www.who.int/publications/i/item/9789240090538
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2025 Klaudija Jankauskaitė, Evelina Daugėlienė, Šarūnė Barsevičienė, Aušra Rudžianskienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
