SAVANORIŠKOS VEIKLOS PROCESŲ VALDYMAS SPORTO SEKTORIUJE

  • Audrius Šimkus
  • Andrius Brusokas

Abstract

Savanoriška veikla yra nemokama, laisvai pasirenkama ir nukreipta į tikslą veikla, skirta kitų labui ir vykdoma organizacijos. Savanoriškos veiklos tikslas yra teikti pagalbą grupėms, organizacijoms ar bendruomenei, be lūkesčių už tai gauti materialų atlygį. Kiekviena savanoriška veikla yra nukreipta į tikslą - socialinę grupę, konkretų žmogų, globalinę ar socialinę problemą. Savanoriška veikla sporto sektoriuje stiprina socialinę sanglaudą ir įtrauktį, skatina vietos demokratiją ir pilietiškumą bei suteikia neformaliojo mokymosi galimybių. Savanoriai padeda tobulinti paslaugų kiekybę ir kokybę, taip pat prisideda prie kūrybingo naujų paslaugų vystymo. Tinkamiausių savanorių atranka ir išlaikymas tiek organizacijos, tiek ir savanorio požiūriu, skiriami į penkias kategorijas: savanorių pritraukimas ir atranka, mokymai, motyvavimas, darbo organizavimas, jų išlaikymas ir tarpusavio santykiai. Savanorių mokymo procese yra svarbu ne tik mokyti savanorius, bet ir sugebėti tas žinias ir įgūdžius integruoti į tam tikrą veiklą, vykdyti tęstinius mokymus tam, kad savanoriai ir toliau tobulėtų. Savanoriaudami asmenys siekia ne tik tobulėti, įgyti įgūdžių, bet ir įgauti darbinės patirties savo karjeroje. Savanorių koordinatorius atlieka tokias funkcijas: savanorių atranka, orientavimas, mokymas, pripažinimas ir kontrakto sudarymas. Efektyvaus vadovavimo strategijos taip pat apima ir įsipareigojimą išlaikyti savanorių dalyvavimą įgyvendinant projektą ar kitas organizacijos veiklas. Talentingų, patyrusių, produktyvių ir kompetentingų darbuotojų išlaikymas gali būti įmonių konkurencinio pranašumo šaltinis. Jei savanoriai yra patenkinti, jie yra linkę naudotis savo patirtimi, pakartoti savanorystę ir įkvėpti kitus savanoriauti.
Tyrime taikyti metodai yra mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu, matematinė analizė. Atlikus tyrimą formuojamoje išvadoje skiriami 4 svarbiausi veiksniai (faktoriai), kuriuos apibendrintai galima apibūdinti kaip: tiriamųjų galėjimą kontroliuoti procesus, vykstančius renginyje, kuriame jis užsiima savanoryste; tiriamųjų pasitikėjimą savo gebėjimais, atliekant savanorišką veiklą; savanoriškos patirties skatinimą labiau domėtis savanoryste sporto sektoriuje. Visi savanoriai, nepaisydami jų demografinių kriterijų, tiki, kad gali kontroliuoti procesus, vykstančius renginyje, kuriame užsiima savanoryste. Tačiau, norint išvengti problemų renginyje, prieš skiriant atitinkamiems savanoriams tam tikras užduotis, privalu atsižvelgti į jų amžių, lytį ir savanoriškos veiklos patirtį, kadangi būtent šie kriterijai daro įtaką savanorių pasitikėjimui savimi.
Published
2016-06-06