LIETUVOS PIRMAJAM NACIONALINIAM JŪRLAPIUI – 20 METŲ

Abstract

Straipsnis skiriamas pirmajam nacionalinio jūrlapio dvidešimtmečiui. Atkūrus Nepriklausomybę, iškilo būtinybė turėti Lietuvos teritorinių vandenų ir ekonominės zonos Baltijos jūroje kartografavimo planus – jūrlapius. Jūrlapiai – tai juridiniai dokumentai, kuriuose vaizduojami valstybių sienos, ekonominės zonos ir teritorinės jūros ribos Baltijos jūroje. 1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“, kuriame nurodoma, kad jūrlapiai krašto apsaugos, aeronavigacijos bei jūrų navigacijos reikmėms turi būti sudaromi pagal pasaulinę WGS-84 koordinačių sistemą ir įvedant nacionalinį žymėjimą.
Straipsnyje analizuojami navigacinių žemėlapių turinys, reikalavimai nacionaliniams žemėlapiams sudaryti, pateikiamos Lietuvos Respublikai priklausančios Baltijos jūros erdvės ir jų delimitavimo principai su Rusija. Tyrimui atlikti panaudoti tyrimo metodai: teisinis-normatyvinis dokumentų analizės metodas, nacionalinio jūrlapio, jūrų navigacinio žemėlapio turinio reikalavimų įvertinimui analitinis - loginis metodas bei lyginamasis kartografavimo lyginamasis kartometrinis tyrimo metodas.
Išanalizavus pirmojo nacionalinio jūrlapio kūrimo ir naudojimo principus nustatyta, kad prasidėjusios derybos su Rusijos Federacija dėl valstybės sienos, teritorinės jūros ir ekonominės zonos ribų Baltijos jūroje paskatino pirmojo nacionalinio navigacinio jūrlapio sukūrimą. Kiekviena valstybė grindė savo pozicijas tarptautinės teisės normomis. Lietuvos Respublika, atkūrusi šalies Nepriklausomybę ir atgavusi tarptautinį pripažinimą, grąžino savo teises Baltijos jūros akvatorijai. Lietuva, kaip jūrinė valstybė, privalo apsirūpinti ir aprūpinti NATO valstybes šiuolaikiškais navigaciniais jūrlapiais, pagamintais pagal tarptautinių organizacijų reikalavimus. Pagrindinė jūrlapių paskirtis – užtikrinti saugią laivų navigaciją Lietuvos atsakomybės vandenyse.